Didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 39-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2023“ – vyko rugsėjo 27 – spalio 1 d. ir joje šiemet Lietuvai atstovavo penkių įvairių sričių ekspertai: rašytojai, vertėjai, literatūros žinovai, kelių literatūros organizacijų atstovai. Mugėje dalyvavo Kanadoje gyvenantis rašytojas, kultūros geografas, mokslininkas Laimonas Briedis; literatūrologas, vertėjas, rašytojas Mindaugas Kvietkauskas; poetas, vertėjas ir žurnalo „Vilnius Review“ redaktorius Marius Burokas; poetė Marija Mažulė, atstovavusi organizacijai „Vilnius UNESCO literatūros miestas“, taip pat vaikų literatūros agentūros „Book Smuglers“ vadovas Benas Bėrantas.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, sutraukiantis kasmet iki šimto tūkstančių žmonių auditoriją. Šiemetėje mugėje ypatingas dėmesys buvo skirtas trims pagrindinėms temoms: „Žydų kultūra”, „Miestas” ir „Garsas”. Tad mugės temos buvo ypač dėkingos, rengiant Lietuvos prisistatymo programą ir tuo pačiu paminint Vilnių, švenčiantį šiemet 700 metų jubiliejų.

Lietuvos prisistatymo programą sudarė net 9 renginiai: 3 seminarai pagrindinėje mugės seminarų programoje, 5 diskusijos, pokalbiai „Žydų kultūros” pagrindinėje scenoje, Europos šalių kultūros institutų tinklo „EUNIC Stockholm“ jungtiniame stende „Cafè Europa“, poezijos skaitymai salėje „Rum för poesi“ (poezijos erdvė) ir kituose stenduose.

Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo pagrindinės mugės programos seminare „Šeimos šaknų beieškant: Lietuva, Lenkija, Italija” kartu su rašytojais Mikołaju Łozińskiu (Lenkija) ir Helena Janeczek (Italija), moderuojant švedų rašytojui, žurnalistui, leidėjui Svantei Weyleriui. M. Kvietkauskas kartu su rašytoju Laimonu Briedžiu dalyvavo ir diskusijoje „A Jewish City in Translation: placing Vilna in Vilnius” Europos jungtiniame stende „Cafè Europa“.

„Po diskusijų apie Vilniaus kultūrą ir žydų paveldo atradimus iš daugybės klausytojų girdėjau, kaip juos domina lietuviška tematika, teko konsultuoti juos dėl anglų ar švedų kalbomis prieinamų knygų apie Lietuvą. Džiugino tai, kad Lietuvos programos renginių erdvės buvo pilnos žmonių, imliai klausiusių ir įdomiai klausinėjusių. Be to, diskusijose vilnietiška patirtis įdomiai rezonavo su Šiaurės šalių ir Vidurio Europos rašytojų pasisakymais. Manyčiau, tuo savaime patvirtiname: mus iš tiesų jungia bendras kultūrinis regionas. Šiaurės ir Baltijos šalių kultūrinio solidarumo pojūtis itin svarbus dabar, kai turime rūpintis, kaip kartu ginti savo demokratinę erdvę. Geteborgo knygų mugėje teko pajusti, kad čia tikrai ilgimasi nuolatinio Lietuvos matomumo. Visa tai aiškiai liudija: šiame didžiausiame visame Šiaurės šalių regiono knygų forume mums tiesiog būtina dalyvauti”, – mintimis dalijasi M. Kvietkauskas.

Laimonas Briedis, atliepdamas abi mugės pagrindines temas, dalyvavo seminare pagrindinėje Geteborgo mugės seminarų programoje „Europos metropoliai – 100 įvairovės ir pokyčių metų” kartu su rašytojais Dorianu Florescu (Šveicarija / Rumunija), Piotru Fiedler‘iu (Lenkija), Dmitrijumi Kapitelmanu (Vokietija); moderavo švedų kultūros žurnalistė Annina Rabe. Laimonas su Mindaugu Kvietkausku dalyvavo ir diskusijoje „Vilnius – tarsi pasaulio žemėlapis“, skirtoje Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti pagrindinės mugės temos „Žydų kultūra“ stende „Judisk kultur“.

„Nepaisant kaimynystės, susidarė toks įspūdis, kad Lietuva ir Vilnius nėra labai gerai žinomi, ypač miesto tarpkultūrinė literatūra ir istorija, – bet taip pat ir dabartis. Vilnius istoriškai daug tarptautiškesnis negu dauguma Šiaurės kraštų miestų, bet kažkodėl tai nėra labai sėkmingai pristatoma. Manau, kad šių metų Geteborgo mugė šiek tiek pakoregavo tokią nuostatą, nes čia apie Vilnių buvo kalbama kaip apie tarptautinį ir daugiakalbį miestą. Šių metų mugės temos – „Žydų kultūra“ ir „Miesto rašymas“ – labai sėkmingai įrėmino Vilnių į naujus – pasaulinius – kontekstus. Pavyzdžiui – mugėje dalyvavo įžymūs rašytojai ir intelektualai iš Šiaurės Amerikos, Jungtinės Karalystės, Izraelio bei kitų šalių ir atrodytų, jog tokiame kontekste Lietuva / Vilnius galėtų likti nuošalyje. Bet žydų kultūros temos dėka Vilnius sėkmingai įsipynė tarp jų. Manau, kad verta galvoti apie tai, kaip galutinai išvesti Vilnių iš taip vadinamos Rytų Europos rėmų ir įprasminti jį visiškai kituose, daug platesniuose kontekstuose. Žydų kultūros / literatūros tema tam yra labai dėkinga, nes tuo pačiu priverčia pažiūrėti ir į savo rašymo kultūrą kitomis akimis. Kaip Vilnius, pavyzdžiui, skaitomas Amerikos, Šiaurės šalių ar Izraelio kontekste ir ką būtų galima iš to pasiimti? Asmeniškai mane labiausiai sudomino diskusija apie tai, kaip „kosmopolitiški” rašytojai „grįžta” į jiems gerai pažįstamus, bet jau šiek tiek nutolusius gimtuosiuos miestus: kas yra atrandama per tokius literatūrinius grįžimus”, – įspūdžiais iš mugės dalijasi L. Briedis, knygos „VILNIUS City of Strangers” autorius.

„Su ukrainiete poete Liuba Jakimčiuk švedų publikai seminare „Ukraina ir karo patirtys” kalbėjome apie karo metu pasikeitusį poezijos žodyną, apie būtinybę versti ir suprasti šiuolaikinę ukrainiečių poeziją, apie svarbų vertėjų (tarp jų ir vertėjų į lietuvių kalbą) darbą stiprinant Ukrainos balsą. Mugėje, poezijos salėje „Rum för poesi” skaičiau ir pirmą kartą į švedų kalbą verstą savo poeziją, kurią išvertė Liana Ruokytė-Jonsson ir Mikaelis Nydahlas”, – įspūdžius iš mugės pasakoja poetas, vertėjas Marius Burokas, pirmą kartą dalyvavęs Geteborgo knygų mugėje.

Švedų vaikų literatūros leidykla „pionier press” išleido ir 39-ojoje Geteborgo knygų mugėje pristatė dvi dvikalbes lietuvių autorių sukurtas vaikiškas knygas: „The Pebble“ (aut. Marius Marcinkevičius, dailininkė Inga Dagilė) ir „Ypatingas / Special“ (aut. Modesta Jurgaitytė, dailininkė Rasa Jančiauskaitė). Ši nedidelė Švedijos leidykla tiesia bendradarbiavimo tiltus; apsilankymo Vilniaus knygų mugėje 2023 m. vasarį, kur buvo susipažinta su Lietuvos vaikiškų knygų scena, rezultatas buvo lietuvių autorių keturių dvikalbių knygų leidybos teisės.

„Būtent pasakojimas, kurį norime publikuoti, lemia kalbų derinį, o lygiagretus dvikalbis tekstas suteikia skaitytojui keletą perspektyvų dviem kalbomis ir visa apimančia vizualine kalba. Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės „Akmenėlis / A Shteyndele“ (lietuvių-jidiš), Modestos Jurgaitytės ir Rasos Jančiauskaitės „Ypatingas / Special“ (lietuvių-anglų k.) – tai gražiai parašytos, iliustruotos ir apipavidalintos knygos, kurias išleido nepriklausoma leidykla „Tikra knyga“. Nekantraujame išleisti dar dvi lietuviškas vaikiškas dvikalbes knygas: lietuvių-švedų ir albanų-anglų kalbomis. Pastaroji – tai grafinis pasakojimas apie albanų mokslininkę SabihąKasimati, narsiai dirbančią prieš srovę. Kūrėjai – lietuvių komanda: Vytenė Muschick ir Marius Marcinkevičius parašo tekstą, o Lina Itagaki sukuria iliustracijas. Lietuvos vaikų knygų scena yra gyvybinga ir įkvepianti, o literatūra yra veiksminga diplomatijos apraiška per kultūrą”, – neslepia džiaugsmo atradusi lietuvių vaikų literatūrą švedų leidėja Arina Stoenescu.

„Vilniaus UNESCO literatūros miesto“ projektų vadovė Marija Mažulė Geteborgo knygų mugėje susitiko su Geteborgo ir Lvivo literatūros miestų atstovais Joakimu Albrektsonu, OlavuFumarola Unsgaardu (Geteborgas), Bogdana Brylinska ir Anna Khriakova (Lvivas). Miestų atstovai dalyvavo susitikimuose su Vestra Jotalando regiono tarybos kultūros politiku Alexu Bergströmu, Geteborgo miesto kultūros tarybos nariu Päru Johanssonu, Švedijos nuolatine atstove UNESCO, ambasadore Helena Sångeland ir kitais. Literatūros miestų atstovai dalyvavo diskusijoje apie tarptautinį bendradarbiavimą „EUNIC Cafè Europa“ stende.

„Vilnius ir Geteborgas gavo UNESCO literatūros miestų vardus tais pačiais metais – 2021-aisiais. Abu miestai aktyviai įsijungia į pasaulinį UNESCO literatūros miestų tinklą. Tačiau stiprinti literatūros mainus savo regione taip pat ypač svarbu, todėl miestai rengia paraiškas planuodami bendradarbiauti dar glaudžiau, įtraukiant ir literatūros miestą Lvivą (Ukraina). Pagrindiniai tikslai ateinančiais metais – autorių mainai literatūros festivaliuose, vertimų skatinimas ir literatūros lauko profesionalų kvalifikacijos kėlimas”, – pasakoja poetė Marija Mažulė.

„Mūsų sėkmingas vizitas Vilniaus knygų mugėje įvyko 2023 m. vasario mėn. pabaigoje ir ten mus labai sužavėjo Vilniaus literatūros namų veikla, pati Vilniaus knygų mugė kaip renginys ir miesto darbas su knygomis ir literatūra. Jau tada pradėjome kurti Vilniaus ir Geteborgo – UNESCO literatūros miestų – ilgalaikio bendradarbiavimo viziją. Siekiant mūsų dialogo tęstinumo „Literatūros miestas“ Vilnius buvo pakviestas į Geteborgo knygų mugę atsakomajam vizitui tam, kad sustiprintume bendradarbiavimą, ir kad daugiau žmonių mūsų bendradarbiavimo grupėje galėtų pažinti Vilnių ir lietuvių literatūrą. Iš pradžių identifikavome, kad reikia aktyvesnių mainų tarp regionų, skiriant dėmesį ne tik autoriams, bet ir vertėjams. Tai, kad Vilnius ir Geteborgas vienu metu tapo UNESCO literatūros miestais, mums davė labai gerą startą. Bendradarbiavimo projektas, kurį mes kartu braižome, įgauna vis konkretesnę formą. Apsilankymai vieni kitų knygų mugėse – labai svarbus ir geras pirmas žingsnis”, – dalinasi įspūdžiais Joakimas Albrektsonas, organizacijos “Focal Point Göteborg Unesco City of Literature” vadovas.

Šiemet mugę aplankė arti devyniasdešimties tūkstančių žmonių; dar daugiau jų dalyvavo nuotoliniuose renginiuose. Buvo pristatyta 760 įvairių leidybos, knygų pasaulio, literatūros organizacijų stendų, lankytojai galėjo mėgautis tiek pagrindinės mugės programos renginiais, tiek ir kitose įvairiose scenose bei stenduose vykusiais renginiais, pokalbiais, diskusijomis. Iš viso mugės programoje šiemet per 4 dienas įvyko 3 464 renginiai. Knygų mugės pagrindinėje programoje vyko 319 seminarų, iš kurių virš 100 buvo taip pat gyvai transliuojama per Geteborgo mugės skaitmeninę platformą „Bokmässan Play”, kuri šiandien yra neatsiejama knygų mugės dalis, tokiu būdu sudarant galimybę knygų mugėje dalyvauti platesnei auditorijai. Šiais metais mugės renginiuose dalyvavo 850 rašytojų, žurnalistų, literatūros žinovų ir kitų ekspertų, iš kurių 109 buvo užsienio svečiai, atvykę iš 40-ies šalių. Mugės metu vyko ir 25diskusijos aktualiausiais kultūros politikos klausimais.

„2025-ais m. sukaks 20 metų, kai Lietuva atsidūrė dėmesio centre Geteborgo knygų mugėje – didžiausioje Šiaurės Europos knygų mugėje. Tai buvo sėkmingas Lietuvos prisistatymas ir pirmą kartą mugėje buvo plačiai atskleista lietuvių literatūra, kultūra ir šalis. Šių metų mugėje Lietuva vėl pastebėta dėl savo turtingos programos. Tad džiaugiamės Lietuvos dalyvavimu šiais metais ir būtų prasminga, jei Lietuva visu pajėgumu sugrįžtų į Šiaurės šalių regiono didžiausią literatūros sceną. Turtingos lietuvių kultūros ir literatūros pristatymas 2025-ais metais galėtų pažymėti pirmojo didelio masto Lietuvos prisistatymo knygų mugėje 20-metį.
Mūsų artumas vieniems su kitais kelia lankytojų susidomėjimą. Jau matėme ne kartą, kad, kai pristatoma šalies literatūra ir kultūra, tai padaro didžiulę įtaką mugėje, matomumą ir proveržį bendradarbiavime literatūros ir kultūros srityse, jau nekalbant apie didelę sklaidą. Šalis tampa matoma tūkstančiams lankytojų, kurie per šias dienas atvyksta į Geteborgą iš visos šalies ir visos Šiaurės Europos, ir tūkstančiams nuotolinių žiūrovų, dalyvaujančių mugės seminaruose ir renginiuose per mugės skaitmeninę platformą”, – dalijasi mintimis tarptautinės Geteborgo knygų mugės direktorė Frida Edman.

2024-ais metais pagrindinės Geteborgo mugės temos bus „Samių kultūra” (mažumų kultūros, daugiakultūriškumas ir kt.) ir „Erdvė” (kosminė erdvė, tvarumas, egzistenciniai, klimato kaitos klausimai ir kt. ).

Lietuvos programos pristatymą šiemetėje Geteborgo knygų mugėje inicijavo, rengė ir koordinavo LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje, bendradarbiaudama su Šiaurės šalių žydų kultūros centru Stokholme „Judisk kultur“, Europos kultūros institutų tinklu „EUNIC Stockholm cluster“ ir tarptautine Geteborgo knygų muge „Bok & Bibliotek 2023“. Lietuvos prisistatymo renginių programą parėmė Lietuvos kultūros institutas.