XX a. pr. Vilnių įamžinę reti meno kūriniai dovanojami Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui
Liepos 25 dieną Eupeno mieste Belgijoje įvyko svarbi ceremonija, skirta Lietuvai ypatingus dailininko Alfredo Hollerio meno kūrinius neterminuotai perduoti Lietuvos dailės muziejui. Belgijos vokiečiakalbių bendruomenei priklausęs dailininkas šiuos darbus nutapė 1916–1918 m. gyvendamas Vilniuje. Meno kūriniuose užfiksuota Vilniaus senamiesčio būtis, svetimšalio akimis žvelgiama į miesto kultūros paminklus.
Ceremonijoje dalyvavo Belgijos vokiečiakalbės bendruomenės kultūros ministrė Isabelle Weykmans, vokiečiakalbės bendruomenės ministerijos kultūros paveldo ir archeologijos pareigūnas Ralphas Cüpperis, Lietuvai ir Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui pagal įgaliojimą atstovavo Vida Gražienė – kultūros, audiovizualinių reikalų ir autorių teisių atašė Europos Sąjungoje. Taip pat dalyvavo Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Briuselyje atstovė, ministrė patarėja, administracijos vadovė Žana Tarasė.
Keliolika dailininko Alfredo Hollerio meno kūrinių 2023 m. pavasarį buvo eksponuojami Nacionalinės dailės galerijos surengtoje parodoje „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių”. Paroda buvo surengta Vilniaus 700-osioms metinėms paminėti ir sulaukė didelio lankytojų bei meno profesionalų dėmesio.
Ceremonijos metu Lietuvai buvo perduotas dar vienas išskirtinis meno kūrinys – dailininko A. Hollerio nutapyta Vilniaus Sinagoga. Paveikslas bus saugomas nuolatinėje Nacionalinės dailės galerijos ekspozicijoje.
Alfredas Holleris (1888–1954), Karlsrūhės dailės akademijos studentas, Vilnių atrado Pirmojo pasaulinio karo metais, kai tarnavo karo dailininku. Būdamas svetimas nusistovėjusiai miesto ikonografijai, A. Holleris sugebėjo įamžinti unikalius ir netikėtus miesto vaizdus. Žydų kvartalas, senamiesčio gatvelės su arkomis, Didžioji sinagoga ir Šnipiškių žydų kapinės buvo vieni mėgstamiausių jo paveikslų objektų. Atsižvelgiant į tai, kad pastarosios dvi buvo prarastos per Antrąjį pasaulinį karą, Hollerio paveikslai turi didžiulę istorinę vertę ir yra vertingas ikonografinis Vilniaus praeities liudijimas.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas savo rašytinėje padėkoje nuoširdžiai dėkojo ministrei Isabelle Weykmans ir Belgijos vokiškai kalbančiai bendruomenei už išskirtinį bendradarbiavimą. Už neįkainojamą indėlį į Alfredo Hollerio meninio palikimo prieinamumą dabarties ir ateities kartoms taip pat buvo pagerbtas vokiečiakalbės bendruomenės ministerijos kultūros paveldo ir archeologijos pareigūnas Ralphas Cüpperis ir Lietuvos menotyrininkė Dr. Laima Surgailienė. Šis dviejų Europos Sąjungos šalių ir jų bendruomenių bendradarbiavimas yra įkvepiantis bendrų pastangų išsaugoti Europos kultūros paveldą pavyzdys.