Per pirmąjį 2023 m. pusmetį Lenkijoje įvyko daugiau nei dvidešimt įvairių Lietuvos kultūrą ir meną pristatančių renginių, kuriuose dalyvavo 33  kūrėjai ir kultūros srities specialistai. Pagrindinis dėmesys šiais metais yra skiriamas Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui.

Pasak Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasos Rimickaitės, Vilnius Lenkijoje – ypatingai daug galimybių bendrai Lietuvos ir Lenkijos menininkų, kuratorių, meno istorikų veiklai ir apskritai Lietuvos ir Lenkijos kultūriniam bendradarbiavimui suteikianti tema.

Neatsitiktinai tarp gausybės mažesnių, Vilniaus jubiliejui skirtų parodų (Varšuvoje, Liubline, Balstogėje, Gdanske), gegužės 23 d. Nacionaliniame muziejuje Krokuvoje buvo atidaryta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Krokuvoje parengta paroda „Wilno, Vilnius, Vilne 1918– 1948. Vienas miestas – daug istorijų”. Parodos kuratoriai – profesorė Giedrė Jankevičiūtė ir profesorius, Nacionalinio muziejaus Krokuvoje direktorius Andrzejus Szczerskis – pirmą kartą pristato daugiau nei 250 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros objektų, atrinktų iš Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijų ir muziejų.

Parodą papildo įspūdingas katalogas, kuriame lenkų ir anglų kalbomis spausdinami žymiausių Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų straipsniai. Ekspoziciją lydi ir iš Vilniaus atkeliavęs lenkų skulptoriaus Zbigniewo Pronaszkos paminklo Adomui Mickevičiui 6 metrų aukščio maketas, kuris parodos eksponavimo metu stovi  priešais įėjimą į Nacionalinį muziejų Krokuvoje. Parodos lankytojams pristatomas ir režisieriaus Giorgio Ruggeri eksperimentinis filmas „Vilniuje lyja / Piove a Wilno“, sukurtas pagal italų žurnalistų, apsilankiusių Vilniuje 1920–1940 m., užrašytus pasakojimus. Gegužės pabaigoje – birželio pradžioje vykusiame Krokuvos kino festivalyje buvo parodytas diptikas apie Vilnių: Eitvydo Doškaus „Čia buvo Vilnius” ir Rimanto Grikevičiaus „Laikas eina per miestą”.

Tarp renginių, skirtų Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejui, R. Rimickaitė išskiria ir sausio 23 d. Varšuvos Karalių rūmuose atidarytą parodą „Meilė ir pareiga. 1863– 1864 m. sukilimas“. Šią 160-ąsias sukilimo metines primenančią parodą bendrai parengė Lietuvos nacionalinis muziejus ir Karalių rūmai Varšuvoje, bendradarbiaudami su Lenkijos karo muziejumi. Parodoje, kurią drauge atidarė Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, apsilankė per 10 tūkstančių lankytojų, kurie galėjo pamatyti iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atvežtus eksponatus ir iš Lietuvos nacionalinio muziejaus atvežtus asmeninius sukilėlių daiktus bei sukilimo dalyvių, sušaudytų arba pakartų Lukiškių aikštėje, o vėliau užkastų Gedimino kalne, relikvijas.

Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje primena ir šiais metais minimas Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metines. Kovo 14 d.  Nacionaliniame muziejuje Kielcuose buvo atidaryta Daumanto Todeso kuruota mažosios skulptūros paroda „Mozės klajonės“. Parodoje pristatyta daugiau nei 20 įvairių šalių menininkų darbų, kurie buvo sukurti remiantis Žemaitijos istorijos puoselėtojo, tautodailininko Jakovo Bunkos (1923–2014) jau nebeišlikusia skulptūra „Platelių Mozė“.

Baltojoje sinagogoje Seinuose liepos 11 d. buvo atidaryta menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Augalų atmintis“, kurioje žiūrovams pristatomos ant augalų lapų atspaustos fotografijos iš Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus archyvo.

Lietuvos fotografija pristatoma ir Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje, kuriame birželio 15 d. buvo atidaryta paroda „Lietuva. Du fotografijos šimtmečiai“. Parodoje pristatomi 35 Lietuvos fotomenininkų darbai, kuriuos parodai atrinko vienas žymiausių Lenkijoje kuratorių Adamas Mazuras, bendradarbiaudamas su Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Parodą lydi Lietuvos fotografijai skirtas katalogas, atidaryme dalyvavo ir viena žymiausių Lietuvos fotografijos specialisčių Agnė Narušytė.

Vilniaus 700-ųjų metų jubiliejaus minėjimą Lenkijoje inauguravo Kristinos Sabaliauskaitės paskaita apie Vilnių, kuri sausio mėnesį įvyko Tarptautiniame kultūros centre Krokuvoje. Susitikimo su rašytoja metu buvo pristatytas 2022 m. pabaigoje lenkų kalba (vertėjas Kamilis Pecela) išleistas paskutinis, ketvirtasis romano „Silva rerum“ tomas.

Pavasarį įvairiuose Lenkijos miestuose buvo pristatytas ir Birutės Jonuškaitės lenkų kalba (vertėja Joanna Tabor) leidykloje „Pogranicze“ išleistas romanas „Maestro“. Leidykla „Pogranicze“ šiais metais išleido ir Grigorijaus Kanovičiaus romano „Šėtono apžavai“ vertimą į lenkų kalbą (vertėjas Jerzy Cechas), birželį Milošo dvare įvykusiame knygos pristatyme dalyvavo rašytojo sūnus, puikus poetas Sergey Kanovich.

Leidykloje „KEW“ pasirodė rašytojo Herkaus Kunčiaus romano „Geležinė Stalino pirštinė“ vertimas į lenkų kalbą (vertėja Izabela Korybut-Daszkiewicz). Rašytojas savo romaną jau pristatė literatūros festivaliuose Radome, Varšuvoje, Tykočine, netrukus susitikimas su rašytoju įvyks ir Gdanske.

Lenkų skaitytojams buvo pristatyta ir Lietuvos poezija. Gegužės mėnesį leidykloje „Warsztaty Kultury“ pasirodė vertėjos Paulinos Ciuckos į lenkų kalbą išversta Aušros Kaziliūnaitės poezijos rinktinė „osobista pustka“. Gegužės mėnesį poetė dalyvavo Tarptautiniame poezijos festivalyje „Silesius“ Vroclave, liepos mėnesį kartu su vertėja ji savo knygą pristatė skaitytojams Liubline, festivalio „Inne Brzmienia“ metu.

Festivalyje „Silesius“ Vroclave viešėjo ir poetas Tomas Venclova, kuris festivalyje skaitė Poezijos Meistro paskaitą. Tomas Venclova buvo atrinktas ir į Nobelio literatūros premijos laureatės Wislawos Szymborskos literatūrinę rezidenciją Krokuvoje. Jis dalyvavo ir Milošo gimtadieniui skirtame Krasnogrūdos dvare įvykusiame tarptautiniame poezijos festivalyje „Didžioji poezijos kunigaikštystė“, kuriame susitiko su Ukrainos poetais,  bei Tykočine įvykusiame festivalyje „Kresy/Bezkresy“.

Milošo poezijos festivalyje, kiekvienais metais vykstančiame Krokuvoje, šiais metais dalyvavo poetas Antanas A. Jonynas. Liepos 9 d. jis pristatė leidykloje „KEW“ lenkų kalba (vertėjas Adamas Pomorskis) išleistą poezijos rinktinę „Inna się nocą zdaje delta dłoni”.

Birželio 19 d. Balstogėje buvo paminėta Vilties ir gedulo diena. Sibiro atminties muziejuje buvo pristatyta Dalios Grinkevičiūtės knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, išleista lenkų kalba, įvyko lietuvių ir lenkų istorikų diskusija apie Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos piliečių tremtis į Sibirą bei dabartines ukrainiečių tremtis į Rusijos gilumą. Diskusijoje dalyvavo lenkų istorikai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, žurnalistė bei vertėja Vytenė Muschick, pristačiusi Dalios Grinkevičiūtės gyvenimą ir kūrybą.

Plačiai Lietuvos istorija, menas ir kultūra buvo pristatyti ir netoli Balstogės esančiame Tykočino miestelyje liepos mėnesį įvykusiame festivalyje „Kresy/Bezkresy“. Festivalyje įvyko susitikimai su Tomu Venclova ir Herkumi Kunčiumi, buvo parodyti lietuviški filmai (Algimanto Puipos „Dievų miškas“ ir Gyčio Lukšo „Duburys“), diskusijose dalyvavo istorikai iš Lietuvos, buvo atliktas Artūro Bumšteino performansas „Navigations“.

Lietuvių kultūra ir menas taip pat bus ryškiai matomi ir rugpjūčio mėnesį Lenkijoje įvyksiančiuose festivaliuose: Kristina Sabaliauskaitė dalyvaus žinomame Lenkijoje vasaros literatūros festivalyje „Stolica Języka Polskiego“, Gdanske įvyksiančiame jubiliejiniame festivalyje „Vilnius Gdanske“ dalyvaus Eugenijus Ališanka, Greta Alice Liekytė, Herkus Kunčius ir Ignė Zarambaitė, o Krokuvoje koncertuos Šv. Kristoforo orkestras. Rugsėjį Lenkijoje prasidės gausus lietuviškų renginių rudens sezonas.

Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė