Gegužės 4–14 d. Stokholme vykusiame tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje STHLM DANS Stokholmo šiuolaikinio meno centre „Accelerator“ buvo pristatytas lietuvių choreografo sukurtas šokio spektaklis „The Art of Making Dances“.

Festivalis STHLM DANS yra svarbi iniciatyva Stokholmo šokio meno vyksme; festivalioatvirumas Baltijos regionui ir jauniesiems menininkams skatina kūrybinius bei intelektualinius mainus tarp šių geografinių regionų, įvairių kartų ir požiūrių. Šių metų festivalyje yra toliau eksperimentuojama su įvairiais formatais ir originaliomis idėjomis. Jo programoje pristatoma 11 skirtingų kūrinių – jie atliekami scenos menų centruose, muziejuose, šiuolaikinio meno galerijose, gatvėse bei kitose netradicinėse erdvėse ir yra skirti įvairaus amžiaus bei interesų žiūrovams.

„Gegužės 9 d. – Europos dieną – Stokholme, festivalyje STHLM DANS pristačiau savo solo spektaklį „Šokių kūrimo menas“. Dalyvavimas šiame festivalyje man, kaip jaunam ir pradedančiam choreografui, buvo labai svarbus, nes pirmą kartą rodžiau savo kūrybą Švedijoje ir apskritai Skandinavijoje. Sulaukti kvietimų dalintis savo darbais yra ne tik malonus įvertinimas, bet ir paskata kurti toliau, ieškoti naujų formų, pasiekti platesnę publiką. Festivalio vadovė Marie Proffit, apie mane sužinojusi 2021 m. Baltijos šokio platformos Taline metu, parodė itin didelį entuziazmą pristatyti mano kūrybą Stokholmo publikai, kurios dabar susirinko gausiai, – nors spektaklis buvo rodomas antradienį trečią valandą dienos! Nemažiau svarbios buvo ir festivalio kuruojamos diskusijos gegužės 8–9 d., kuriose atstovavau choreografijos meno bendruomenei iš Baltijos regiono šalių”, – įspūdžiais dalijasi lietuvių choreografas Dovydas Strimaitis.

„Vienas iš festivalio STHLM DANS tikslų – sukurti tvaresnius autorinio šokio kūrinių mainus tarp Švedijos ir kaimyninių šalių, o dialogo su Lietuva plėtojimas svarbus jau nuo pačios pradžios, nes tarptautiniai mainai yra jo DNR dalis. STHLM DANS yra užmezgęs ilgalaikius ryšius ir tęsia savo artimą bendradarbiavimą su Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Danijoje bei Suomijoje ir su Lietuvos šokio informacijos centru, – po praėjusių metų sėkmingo Lietuvos indelio į festivalio programą. Šis bendradarbiavimas yra labai svarbus mums tyrinėjant naujas teritorijas. Praėjusiais metais turėjome galimybę pristatyti du fantastiškus menininkus iš Lietuvos: Luką Karvelį, atlikusį įstabų performansą judrioje Stokholmo miesto autobusų stotelėje, priešais Švedijos karališkąjį teatrą, ir spektaklį „Theo“, ir Anną-Mariją Adomaitytę, kuri kartu su Gautier‘u Teuscher‘iuŠvedijos scenos menų muziejuje „Scenkonstmuseet“ pristatė unikalų kūrinį „Workpiece“, neįtikėtinai stiprų spektaklį, kvestionuojantį pasikartojančio darbo poveikį organizmui, ypač dirbantiems greito maisto tinkluose. O šiemet į meno centrą „Accelerator“ pakvietėme Dovydą Strimaitį su jo sukurtu spektakliu „Šokių kūrimo menas“, – pasakoja festivalio STHLM DANS meno vadovė Marie Proffit.

Dovydo Strimaičio kūrinio atspirties taškas yra nuolat kartojama ta pati judesio frazė, pasirodymo eigoje vos pastebimai auganti ir tampanti vis sudėtingesnė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas stovi vietoje, tačiau palyginus pasirodymo pradžią ir pabaigą akivaizdu, jog frazė drastiškai pasikeitė. Nepaisant to, žiūrovui būtų sunku nurodyti akimirką, kada įvyko tas pokytis. Šį judesio virsmą lydi transo būseną sukeliantis menininko Gedo Mekšriūno garso takelis, kuris panašiai kaip ir šokio judesys transformuojasi ir nepastebimai tampa neatpažįstamas. Pasaulyje vis daugėja impulsų ir lieka vis mažiau vietos bei laiko stabtelėti – šis solo pabandys būti tam atsvara.

„Tarp Marselio ir Briuselio migruojantis Dovydas, kurį pernai atradome Baltijos šokio platformoje, įkvėpimo semiasi iš muziejų ir meno galerijų, nes žiūrovų žvilgsnis atskleidžia naujų detalių ir įspūdžių. Ar galime stebėti šokį taip, kaip, pavyzdžiui, žiūrime į skulptūrą? Šio kūrinio grožis slypi kontraste tarp kontroliuojamo choreografijos tobulumo ir išlaisvinto rankos švelnumo bei plaukų judėjimo. Pusiausvyra, o ne ginčas tarp vidinės vyriškos ir moteriškos prigimties”, – įspūdžiais dalijasi festivalio STHLM DANS meno vadovė Marie Proffit.

Šių metų festivalyje Dovydas Strimaitis atstovavo Lietuvai ne tik pristatydamas spektaklį, bet ir dalyvaudamas gegužės 8–9 d. festivalio STHLM DANS ir Stokholmo šokių centro „Dansens Hus“ surengtose diskusijose, kurias moderavo choreografas Björn‘as Säfsten‘as: „How Do We Talk About Dance?“ (Kaip mes kalbame apie šokį?) ir „Sustainable Dance Exchange in the Nordic-Baltic region“ (Tvarūs šokio meno mainai Šiaurės ir Baltijos šalių regione). Pastarojoje diskusijoje buvo aptariamos kliūtys ir problemos, trukdančios vykdyti gastroles, meno rezidentūras irkultūrinius mainus šokio srityje.

Diskusijoje dalyvavęs Dovydas Strimaitis pirmiausia atkreipė dėmesį į logistiką, kaip praktinį trukdį. Anot jo, nepakankamai išvystyta logistika ne tik tarp Baltijos ir Šiaurės šalių, bet ir pačiame Baltijos šalių regione. Diskusijos metu savo įžvalgomis dalijosi menininkai, kritikai, prodiuseriai bei kiti ekspertai iš Latvijos, Suomijos, Švedijos, todėl problema buvo aptarta įvairiausiais aspektais ir skatino visus permąstyti tam tikras iškylančias problemas siekiant didesnio tvarumo šokio srityje. Diskusijoje buvo pastebėta, jog žaliasis keliavimo būdas traukiniais veikia Vakarų ir Centrinėje Europoje, bet atskiria kitus žemyno regionus, tokius kaip Šiaurės ar Baltijos šalys.

„Pavyzdžiui, tam, kad nuvyktum iš Vilniaus į Taliną, kartais tenka skristi su persėdimu Rygoje. Vakarų Europoje tokie atstumai visada įveikiami traukiniu, o mes vis dar laukiame „Rail Baltica“užbaigimo. Dauguma diskusijos dalyvių buvo itin nustebę, kai sužinojo, jog geležinkelio vėžės Baltijos šalyse skiriasi nuo likusios Europos. Kitas trukdis, deja, yra daug sunkiau įveikiamas – tai Baltijos šalių prestižas. Nors šokio meno vyksmas Baltijos bei Šiaurės šalyse yra be galo įdomus (o kartais ir įdomesnis nei Vakaruose), šios šalys neturi tokio didelio prestižo. Jei Vilniuje gyvenančiam menu besidominčiam žmogui reikėtų rinktis, ar pamatyti spektaklį Rygoje arba Taline ar Paryžiuje, Londone, Amsterdame arba Berlyne, absoliuti dauguma rinktųsi pastarąjį variantą (beje, net ir ekonominiu požiūriu kelionė į Baltijos regioną nebūtinai būtų pigesnė). Prestižo, įvaizdžio keitimas yra sudėtingas ir lėtas procesas, prie kurio itin sėkmingai prisideda Baltijos šalių menininkai ir nevyriausybinės organizacijos (pavyzdžiui, Lietuvos šokio informacijos centras su vadove Gintare Masteikaite). Visgi tikslui pasiekti prireiks daug laiko, investicijų bei politinių sprendimų, kurių vis dar trūksta“, – įžvalgomis dalijosi Dovydas Strimaitis.

„Vienas iš pagrindinių mūsų tikslų yra sukurti naują festivalį atsižvelgiant į praėjusią koronaviruso pandemiją, sąlygojusią mažesnio mobilumo laikotarpį, kai aplinkosaugos klausimai tapo vis svarbesni. Kaip galėtume sukurti tvarų festivalį menininkams, publikai ir aplinkai? Šiuos klausimus vis dar nagrinėjame ir stengiamės pateikti lėtesnį festivalio modelį, kuriame publika turėtų laiko pamatyti spektaklius diena iš dienos, o ne pagal sausakimšame renginių grafike sudėliotą programą, ir kad menininkai galėtų atlikti ne vieną pasirodymą. Be to, idealiu atveju ateityje galėsime jiems sukurti daugiau galimybių pasirodyti regioniniu mastu. Vienas iš svarbiausių šiais metais vykstančių pokalbių – apie tvarių šokių gastrolių Šiaurės ir Baltijos šalių regione kūrimą meno centre „Accelerator“, į kurį pakvietėme šokio profesionalus, menininkus ir finansuotojus aptarti iššūkius ir galimybes. STHLM DANS užmezgė ilgalaikę partnerystę su Lietuvos šokių scena, siekdama programuoti šokio menininkų mainus, taip pat populiarinti mūsų šiuolaikinio šokio kultūrą. Švedų choreografas Sindri Runudde, pristatytas STHLM DANS 2022 metu, šiemet buvo pakviestas į Lietuvą dviem festivaliams. Tad tikime, kad šių metų festivalyje nagrinėjamos temos, suvienijusios profesionalus iš Lietuvos, Latvijos, Suomijos ir Švedijos, paskatins plėtoti tvaresnius šokių meno mainus Šiaurės ir Baltijos šalių regione”, – pasakoja festivalio meno vadovė ir viena iš jo iniciatorių Marie Proffit.

STHLM DANS – tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis, kurio renginiai vyksta visame Stokholmo mieste ir šio miesto nutolusiuose rajonuose. Festivalio pagrindinis tikslas – perkelti šokį į naujus kontekstus, sukurti naujų galimybių įvairiems šokio menininkams pristatyti savo kūrybinius formatus ir drąsias idėjas. STHLM DANS siekia pritraukti į Stokholmą naują auditoriją ir pristatyti daugiau šiuolaikinio šokio naujose miesto erdvėse. Taip pat ieškota atsakymų į klausimus: kaip būtų galima paskatinti kūrybinį bendradarbiavimą tarp šokio institucijų, muziejų ir kitų organizacijų, kaip pabandyti sukurti tvaresnį šokio programavimo būdą Stokholme, Švedijoje ir gretimuose regionuose, tarp jų ir Baltijos šalyse; kaip galima parodyti, kad šiuolaikinis šokis yra aktualus visiems.

Lietuvos šiuolaikinio šokio programa festivalyje STHLM DANS pristatyta bendradarbiaujant su LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokyte-Jonsson ir Lietuvos šokio informacijos centru. Projektą parėmė Lietuvos kultūros institutas.