Kovo 24 d. MUZA Kawasaki simfoninės salės Susitikimų auditorijoje įvyko koncertas „Lietuvių ir japonų kompozitorių kūriniai“, kuriame skambėjo šiuolaikinių kompozitorių Ryčio Mažulio, Egidijos Medekšaitės ir Vytauto Germanavičiaus kompozicijos kanklėms, koto bei styginių kvartetui. Kanklėmis skambino Aistė Bružaitė, koto – Nobutaka Jošidzava, styginių kvartetas – Mika Hirosė (I smuikas) Kio Ogata (II smuikas), Juria Mašiba (altas) ir Koja Sudzukis (violončelė).

Ryčio Mažulio kūrinys „En passant” koto ir kanklėms – bene pirmasis muzikos istorijoje, parašytas tradiciniams japonų ir lietuvių styginiams instrumentams. Pasak autoriaus, kankles ir koto sieja panašus skambesys, horizontalus stygų išdėstymas, tam tikros grojimo technikos, tačiau jie priklauso skirtingoms geaografiškai tolimų šalių kultūroms. Rašydamas šį kūrinį, kurio pavadinimas pasiskolintas iš šachmatų teorijos terminijos, kompozitorius ieškojo gerai apskaičiuotų struktūrų, leidžiančių atlikėjams balansuoti tarp apibrėžtumo ir laisvės.

Egidija Medekšaitė kompoziciją kanklėms „G[rojimas]. r[ytietiškai]. …“ įnspiruota studijų metais tyrinėtos japonų liaudies muzikos bei suvokimo apie neatsiejamą gamtos ir įvairių meno formų ryšį japonų kultūroje. Autorė teigė pakeitusi žemiausios kanklių stygos toną, kad išgautų laisvą garso skambesį. Atsikartojantis garsas kuria tuštumos pojūtį, o netikėtumo ir atsitiktinumo įspūdis kyla ant stygų mėtant stiklo rutuliukus. Per visą kūrinį vinguriuojanti melodija atspindi įvairius metus laikus ir galiausiai sukuria vientisą garsovaizdį.

Vytautas Germanavičius pažymėjo, kad savo kūrinyje „Sūpuoklės ant žvaigždėto dangaus skliauto“ kanklėms ir styginių kvartetui rėmėsi lietuvių mitologijos įvaizdžiais: mėnulis sūpuoklės, mėnuo – piemuo, žvaigždės – avys… Kūrinio pradžioje pasikartojantis „svinguojantis“ motyvas tampa intensyvia ritmine dalimi, o atskiri segmentai ilgainiui kūrinyje virsta kintančia garsine struktūra, kuri palaipsniui ištirpsta paskutiniame epizode.

Koncerte dalyvavusius kompozitorius Rytį Mažulį ir Vytautą Germanavičių, jų kūrinius ir meistriškus atlikėjus šiltai sutiko publika, kurios didžiąją dalį sudarė japonų muzikos profesionalai. Ypač daug ovacijų pelnė Aistė Bružaitė, pademonstravusi plačias kanklių muzikos galimybes.

Prieš koncertą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Rima Povilionienė skaitė iliustruotą įvadinę paskaitą apie lietuvių muzikos kultūrą, sutartinių tradiciją ir kankles.

Šis renginys – Japonijos kompozitorių federacijos ir Tarptautinės šiuolaikinės muzikos asociacijos Lietuvos skyriaus nuo 2021 metų vykdomo mainų projekto bei ciklo „JFC Asia+ 2023“ dalis.