Susitikti teatre klausantis aktorių skaitomų pjesių vėl kviečia Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) organizuojamas šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Festivalis vyks lapkričio 15–20 dienomis, jame bus pristatomos 4 Ukrainos kūrėjų pjesės: Lenos Liagušonkovos pjesę „Gorkio motina” (rež. Jokūbas Bražys), Maksimo Kuročkino – „Žolėdžiai” (rež. Augustas Gornatkevičius), Natalijos Vorožbit – „Blogi keliai“ (rež. Antanas Obcarskas) ir Pavlo Arje – „Laikų pradžioje ir pabaigoje“ (rež. Monika Klimaitė). Šiemet visi skaitymai vyks neseniai atidarytoje Mažojoje salėje, o susitikimai su kūrėjais – LNDT fojė. Visi renginiai nemokami, o ukrainietiškų pjesių skaitymai bus tiesiogiai transliuojami Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Facebook” paskyroje.

„Versmės“ festivalyje pristatysime keturis garsiausius, įdomiausius, ryškiausius šiuolaikinius ukrainiečių dramaturgus: Nataliją Vorožbit, Leną Liagušonkovą, Maksimą Kuročkiną ir Pavlo Arje. Ši atranka truko keletą mėnesių, kruopščiai apklausiant Ukrainos teatralus, kas, jų akimis, šiandien galėtų būti tas auksinis Ukrainos dramaturgijos ketvertas. Daugybė Europos teatrų šiuo metu organizuoja ukrainiečių dramaturgų pjesių-refleksijų į šį karą skaitymus, bet mes sau iškėlėme šiek tiek kitą tikslą – apžvelgti, kas įdomiausio Ukrainos dramaturgijoje buvo sukurta per pastaruosius dešimt metų“, – pasakoja LNDT dramaturgas Marius Ivaškevičius.

Visos pjesės, kurių skaitymus Lietuvos žiūrovai išvys „Versmėje“, buvo parašytos dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Vienose jau yra šio karo nuojautų, kitos kalba apie visai kitus dalykus. LNDT siekia į skaitymus pakviesti ir autorius. Ukrainos autorių dalyvavimas pristatomas bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu ir LR kultūros atašė Ukrainoje Ina Kniuriene.

„Karas labai skirtingai pakreipė jų likimus: kažkas iš jų yra fronte, kažkam teko pabėgėlio dalia. Šis skaitymų ciklas neapsiribos tik Lietuvos scena, Ukrainos Ivano Franko nacionalinis akademinis dramos teatras dar šį arba kitą sezoną yra pasiruošęs surengti panašų šiuolaikinių lietuvių autorių skaitymų ciklą Kyjive“, – teigia M. Ivaškevičius.

Ukrainietiškų pjesių skaitymus režisuos Jokūbas Brazys, Augustas Gornatkevičius, Antanas Obcarskas ir Monika Klimaitė.

Festivalio metu taip pat vyks suomių dramaturgės Elli Salo kūrybinės dirbtuvės vertėjams. Pernai „Versmėje“ vyko šios autorės pjesės „Alina“ skaitymas, kurį režisavo Laura Kutkaitė, bei susitikimas su pačia Elli Salo. Kūrybinės dirbtuvės vyks anglų kalba lapkričio 16–17 d. Vilniuje. Jose dalyvauti kviečiami vertėjai (nepriklausomai, iš kurios kalbos jie verčia), dramaturgai bei kiti pjesių vertimu besidomintys teatro menininkai. Kūrybinėse dirbtuvėse bus gilinamasi į pjesių vertimo pagrindus bei atliekamos praktinės vertimo užduotys. Norintys dalyvauti dirbtuvėse kviečiami iki lapkričio 10 d. siųsti savo gyvenimo aprašymus anglų kalba adresu rasa.kregzdaite@teatras.lt laiško pavadinime parašant „Elli Salo kūrybinės dirbtuvės“. Atrinkti dalyviai bus informuoti iki lapkričio 11 d.
Taip pat šiemet „Versmėje“ režisierė Eglė Švedkauskaitė pristatys būsimo spektaklio „Fossilia“ sumanymą, laukia ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dramaturgijos studentų kūrybos pristatymas bei įvairios diskusijos.

VERSMĖ 2022 programa

Lapkričio 15 d. 19.30 Mažojoje salėje
Lena Liagušonkova „Gorkio motina“ (rež. Jokūbas Brazys)
Kūrinys apie 2014 metais prasidėjusį karą. Pasak, autorės Lenos Liagušonkovos, tai pjesė apie meilę ir paprastą žmogų – Dianą, jos mamos draugę, kasdien skambinančią ir pasakojančią apie savo sūnų. Lenos mama yra persikėlėlė iš Donbaso, inteligentiška moteris, ne visad drįstanti pasakyti, ką iš tiesų galvoja. Inspiruota mamos ir jos draugės Dianos pokalbių Lena parašė pjesę „Gorkio motina“.

Lena Liagušonkova – jaunosios kartos Ukrainos dramaturgė, kilusi iš Luhansko, 2014 m. atvyko į Kijevą. Studijavo Taraso Ševčenkos universiteto Istorijos fakultete, dirba su „Young Theatre“ ir teatru „PostPlay“, kuruoja Ukrainos nacionalinės teatro aktyvistų asociacijos projektus ir yra Kyjivo dramaturgų teatro įkūrėja. Ji pasakoja istorijas apie gyvenimą Ukrainoje, atsižvelgdama į žiaurius pokyčius, įvykusius šalyje nuo 1990 m., įskaitant Maidano revoliuciją ir Rytų Ukrainos okupaciją. Dar šį rudenį jai bus įteiktas Naujųjų Europos talentų apdovanojimas (The European New Talent Drama Award).

Lapkričio 16 d. 19.30 Mažojoje salėje
Maksim Kuročkin „Žolėdžiai“ (rež. Augustas Gornatkevičius)
„Žolėdžiai“ – kandi, ironiška ir absurdiška pjesė. Tai tarsi vidinis monologas, nejučia pavirstantis personažų išore. Du pagrindiniai pjesės veikėjai Aš pats – rimtas žmogus ir Veikėjas aš – autoriaus įvaizdis „priešinasi“ kitų personažų pasakojamai istorijai nuolat ją pertraukdami, į ją be priežasties įsiterpdami ir ją keisdami. Iš pirmo žvilgsnio „Žolėdžiai“ primena visiems girdėtą siužetą, kai personažai ieško autoriaus, tačiau čia autorius, rodos, ne tik niekur nebuvo išėjęs, bet ir neketina užsičiaupti.

Maksimas Kuročkinas – Ukrainos dramaturgas ir scenaristas, istorikas. Baigė Kyjivo nacionalinį Taraso Ševčenkos universitetą ir Maksimo Gorkio literatūros institutą Maskvoje. Premijos „Antibooker“ žiuri apdovanojimo „Už naujų kelių paieškas dramaturgijoje“ laureatas. Pasak kritikų, Kuročkinas yra tas dramaturgas, kuris gali griauti sienas, kuris peržengia bet kokias kliūtis. Užaugęs Kyjive, patyręs tėvo istoriko įtaką, Kuročkinas savo pjesėse jungia istoriškai klaidžią praeitį su nenuspėjama ateitimi. Jo pjesės jau du dešimtmečius aktyviai statomos įvairiuose Ukrainos teatruose.

Lapkričio 17 d. 17.30 Teatro fojė
Diskusija „Kaip gimsta ir kur dingsta lietuviška dramaturgija?“
Šių metų festivalio programa taip pat atliepia lietuviškos dramaturgijos lauko problemas. Diskusijoje „Kaip gimsta ir kur dingsta lietuviška dramaturgija?“ su dramaturgais, teatro kritikais ir įvairių institucijų atstovais ketinama aptarti, kaip yra vertinamas dramaturgo drabas ir koks požiūris į jį formuojasi, kaip spręsti dramaturgijos sklaidos problemas, kodėl aukščiausiuose scenos menų apdovanojimuose nėra nuolatinės nacionalinės dramaturgijos nominacijos ir kaip į teatrą atvesti jaunuosius dramaturgus.

Lapkričio 17 d. 19.30 Mažojoje salėje
Natalija Vorožbit „Blogi keliai“ (rež. Antanas Obcarskas)
„Blogi keliai“ – tai kelionė po Ukrainą karo metu. Tai istorija apie toje kelionėje sutiktus žmones ir paliktus žmones. Tai įvairiapusis pasakojimas apie tai, kad nėra nei „blogų“, nei „gerų“, yra tik žmonės ir juos suvedančios aplinkybės.

Natalija Vorožbit – Ukrainos dramaturgė ir scenaristė. 2000 m. baigė Maksimo Gorkio literatūros institutą, kartu studijavo tarptautinėje rašytojų programoje. Su vokiečių režisieriumi Georgu Zheno įkūrė Išstumtųjų teatrą (Theater of the Displaced), kuriame pabėgėliai iš Donbaso gali pasakoti savo istorijas. 2013 m. dalyvavo Euromaidano protestuose. Pastaruoju metu bendradarbiavo su Karališkuoju Shakespeare’o teatru Londone.

Lapkričio 18 d. 19.30 Mažojoje salėje
Eglė Švedkauskaitė „Fossilia“ (rež. Eglė Švedkauskaitė)
2023 m. pirmoje pusėje planuojama nauja režisierės Eglės Švedkauskaitės premjera LNDT. „Versmės“ festivalyje E. Švedkauskaitė pristatys būsimo spektaklio idėją. Ji sako: „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra geriausiai žinomas liudijimas apie 1941 m. trėmimus ir jų aukas. Ši tema neabejotinai užima svarbią vietą mūsų istorijoje, nacionaliniame pasakojime. Todėl mano kūrinys nėra būdas „priminti“ apie masinio susidorojimo su lietuviais įrankį. Tai labiau bandymas keliauti gilyn po faktais ieškant, kokiomis formomis tremties tema gyvuoja šiandien gyvenančių lietuvių sąmonėje ir kaip tremtis tebeformuoja mūsų charakterį.

Dalia Grinkevičiūtė nebuvo vien moteris, išgyvenusi tremtį. Ji buvo talentinga rašytoja, kurios, kitaip susiklosčius aplinkybėms, galėjo laukti garsios menininkės kelias. Mąstydama apie rašytoją, jos kūrinį ir kūrinio temas, pirmą kartą pati kuriu dramaturginį pagrindą režisuojamam spektakliui. Leidžiuosi į kelionę po savo šeimos praeitį. Ieškau ten paliktų tremties įspaudų ir jų liekanų savo gyvenime. Kasinėju.“

Lapkričio 19 d. 19.30 Mažojoje salėje
Pavlo Arje „Laikų pradžioje ir pabaigoje“ (rež. Monika Klimaitė)
Pavlo Arje pjesės „Laikų pradžioje ir pabaigoje“ epigrafe užrašyta – „tiems, kurie negalėjo išeiti“. Tai drama apie žmogų, kuris visą savo gyvenimą gyveno ten, iš kur jam liepta išeiti. Pjesės veiksmas vyksta apleistame kaime netoli Pripetės upės, draudžiamoje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę. Mums tai pavojų kelianti radioaktyvi zona, o Babai Prisiai – vieninteliai turėti ir vieninteliai tikri namai. Vieninteliai ir paskutiniai.

Pavlo Arje – Ukrainos dramaturgas, konceptualiojo meno kūrėjas ir tapytojas. Užaugęs Lvive, 2004 m. persikėlė į Vokietiją ir čia pradėjo vaidinti Kelno universiteto rusų eksperimentiniame teatre. Už kūrybą buvo apdovanotas ir įvertintas. 2013 m. dalyvavo festivalyje „Berliner Festspiele“, 2016–2017 m. kuravo teatro festivalį „Stückemarkt“ Heidelberge.

Lapkričio 20 d. 17.30 Mažojoje salėje
LMTA kino dramaturgijos studentų kūrybos pristatymas „Premisos“
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dramaturgiją studijuojantys jaunieji rašytojai pirmą kartą „Versmės“ istorijoje gaus progą pristatyti savo kūrybą. Tai bus kolektyvinės kūrybos pristatymas, kurio skaitymą režisuos jaunosios kartos režisierius Augustas Gornatkevičius.
Kino dramaturgijos kurso vadovė – Birutė Kapustinskaitė, studentės: Luknė Kraujelytė, Eglė Poškevičiūtė ir Deimantė Vilkelytė.
*
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks lapkričio 15–20 dienomis. Siųsti paraiškas dėl dalyvavimo kūrybinėse dirbtuvėse su Suomijos dramaturge Elli Salo galima iki lapkričio 10 d. Daugiau informacijos – https://www.teatras.lt/lt/versme/versme-2022/