Tarptautiniame Vroclavo kino festivalyje „Nowe horyzonty“ prasidėjo Jono Meko filmų retrospektyva

Vroclave, tituluojamame bekompromisio kino sostine, liepos 21 d. prasidėjo vienas didžiausių Šiaurės ir Rytų Europos regione kino festivalių „Nowe horyzonty“ (liet. – „Naujieji horizontai“). Tarptautiniame renginyje kasmet apsilanko daugiau nei 100 tūkstančių žiūrovų. Antrąją festivalio dieną iškilmingai atidaryta Jono Meko filmų retrospektyva, skirta jo gimimo šimtmečiui. Lenkijos kuratorių Romano Guteko ir Urszulos Śniegowskos sudarytoje programoje net 13 filmų: vienuolika sukurtų paties J. Meko ir du – jį artimai pažinojusių režisierių Pipo Chodorovo ir Douglaso Gordono. Kino programą lydi pirmosios Lenkijoje monografijos apie J. Meką pristatymai ir Lietuvoje gimusiam Niujorko avangardinio kino krikštatėviui dedikuota paroda. Liepos 22–30 dienomis gyvai, o iki rugpjūčio 7 d. ir internetinėje kino festivalio platformoje rodoma J. Meko retrospektyva yra svari pasaulinio projekto „Jonas Mekas 100!“ dalis Lenkijoje.

Jonas Mekas: pamirškite amžinybę ir džiaukitės grožio akimirkomis

Jonui Mekui ir jo kūrybiniam palikimui skirtą programą atidarė festivalio „Nowe horyzonty“ įkūrėjas ir J. Meko retrospektyvos bendrakuratorius R. Gutekas, programos kuratorė U. Śniegowska. Susirinkusią publiką ir partnerius pasveikino režisierius, Jono Meko sūnus Sebastianas Mekas, Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė ir Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Jono Meko filmų retrospektyvos atidarymas. Alicja Kielan nuotrauka

Sveikinimo kalboje A. Žilinskienė padėkojo kino mylėtojams, gausiai susirinkusiems švęsti avangardinio kino legendos J. Meko šimtmečio. Instituto direktorė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į augantį kūrėjo aktualumą istoriniame ir šiandieninio karo Ukrainoje ir jo padarinių kontekstuose. „1990 m. kovo 29 dienos „New York Times“ publikavo J. Meko mintį, kad nei politinės galios pusiausvyra, nei ekonomika, nei pats gyvenimas savaime neturi jokios prasmės jei nors viena tauta, nors vienas žmogus yra pavergtas. Šiandien šie J. Meko žodžiai vėl aktualūs. Buvo skaudu išvysti fotografijas iš rūsio Kijeve, kuriame besislėpusi jauna moteris skaitė Jono Meko dienoraščius. Jo išskirtinė asmenybė, žmogiškosios patirtys ir kūriniai išties įkvepia skirtingas kartas,“ – atidarymo metu kalbėjo A. Žilinskienė ir cituodama J. Meko kvietimą pamiršti amžinybę ir džiaugtis grožio akimirkomis pakvietė mėgautis R. Guteko ir U. Śniegowskos paruošta programa.

Jono Meko filmai – festivalio lankytojų senai lauktas atradimas

Retrospektyvą pradėjo 1969 m. J. Meko filmas „Diaries, Notes and Sketches aka Walden“ (liet. – „Dienoraščiai, pastabos ir eskizai, arba Waldenas“). Po filmo peržiūros pakalbinti žiūrovai neslėpė susižavėjimo: „Waldenas“ yra pats tikriausias Meko dienoraštis ir aš labai džiaugiuosi, kad būtent nuo šio filmo pradėjau šių metų festivalį „Nowe horyzonty“ – jis tiesiog puikiai atitinka festivalio programą ir prigimtį, – nuomone dalijosi vroclavietis Piotras, primindamas, kad nuo 2001 m. gyvuojantis festivalis pristato nepriklausomą kiną ir kino vizionierius. – Kitą mėnesį aš tikrai atsiversiu ką tik išleistą knygą, nes tai juk pirmas tokios apimties leidinys apie Joną Meką Lenkijoje.“

Jono Meko filmų retrospektyvos atidarymas

„Tai buvo mano pirma pažintis su Jono Meko kinu. Pamačiusi „Waldeną“ savo kalendoriuje pasižymėjau daugiau jo filmų, nes labai noriu susipažinti plačiau“, – planais pasidalijo kita festivalio lankytoja, menų studentė Małgorzata.

„Retrospektyvoje tiek daug Jono Meko filmų, kuriuos noriu, bet kurių nespėsiu pamatyti festivalio metu, – apgailestavo sinefilas Wojciechas. – Labai džiaugiuosi, kad dalis jų kurį laiką dar bus pasiekiami internete.“

Jono Meko filmų retrospektyvos atidarymas. Alicja Kielan nuotrauka

J. Mekui skirta kino programa sulaukė ir Lenkijos žiniasklaidos dėmesio. Dar prieš prasidedant festivaliui, įtakingo kultūros portalo „Filmowka“ redaktorė Maja Głogowska parengė itin palankią retrospektyvos recenziją. O festivaliui prasidėjus portalas „doba.pl“ pateikė savo rekomendacijas: programoje, kurioje šiais metais 271 filmas ir 4 retrospektyvos (jų viena skirta žymios lenkų režisierės Agnieszkos Holland kūrybai), redaktoriai išskiria J. Meko filmus ir siūlo „leistis į kelionę po vieno išskirtiniausių avangardinio kino kūrėjų, neabejotino asmeninės dokumentikos meistro ir šių metų herojaus gyvenimą“.

Retrospektyvos programa suverta ant autobiografinio siūlo

J. Meko retrospektyvai R. Gutekas ir U. Śniegowska atrinko 11 filmų, kurie geriausiai atskleidžia jo kūrybos autobiografiškumą. Programoje pristatomi svarbiausi filmai: ir dokumentuojantys pirmąsias brolių Mekų gyvenimo akimirkas JAV („Lost Lost Lost“ (liet. – „Prarastas, prarastas, prarastas“) nufilmuotas dar 1949 m., sumontuotas 1976 m.), ir pasakojantys apie režisieriaus apsilankymus Lietuvoje, ir atveriantys monumentalias J. Meko gyvenimo panoramas („As I Was Moving Ahead I Occasionally Saw Brief Glimpses of Beauty“ (liet. – „Kai aš judėjau pirmyn, kartkartėmis mačiau trumpus grožio blyksnius“, 2000 m.), „Out-takes from the Life of a Happy Man“ (liet. –„Ištraukos iš laimingo žmogaus gyvenimo“, 2012 m.).

Jono Meko filmų retrospektyvos atidarymas. Alicja Kielan nuotrauka

Dar 2 filmai, kuriuos sukūrė J. Meko draugai P. Chodorovas ir D. Gordonas papildo ir taikliai atliepia retrospektyvą jungiantį momentą – autobiografiškumą. D. Gordono filme „I Had Nowhere to Go“ (liet. – „Neturėjau kur eiti“, 2016 m.) beveik juoduose kadruose skambantys paties Meko skaitomi dienoraščiai leidžia pažinti karo pabėgėlio vienatvę. P. Chodorovo „Free Radicals: A History of Experimental Film“ (liet. – „Laisvieji radikalai: eksperimentinio kino istorija“, 2011 m.) festivalio žiūrovams pristato tai, kas gimė iš šios vienatvės, – JAV avangardinį kiną. Būtent J. Meko karo pabėgėlio ir imigranto statusą retrospektyvos kuratoriai R. Gutekas ir U. Śniegowska mato esantį itin svarbiu veiksniu, kuris paskatino menininką suburti „naują tautą“ – pogrindinio kino kūrėjus Niujorke.

Pirmoji monografija apie Joną Meką Lenkijoje

Išskirtinis festivalio „Nowe horyzonty“ ir J. Meko retrospektyvos akcentas – Jogailaičių universiteto Audiovizualinių menų instituto profesoriaus Andrzejaus Pitruso monografijos „Przebłyski piękna. Spotkania z Jonasem Mekasem“ (liet. – „Grožio blyksniai. Susitikimai su Jonu Meku“) pristatymai. Tai pirmoji Lenkijoje parašyta knyga apie J. Meką. Ją išleido kino festivalis ir Gdansko leidykla „Wydawnictwo w Podwórku“. Knygoje naudojamų tekstų vertimą finansavo Lietuvos kultūros institutas.

A. Pitrus knyga apie Joną Meką. Rūtos St.-Kaučikienės nuotrauka

Liepos 27 ir 28 dienomis, po J. Meko filmų peržiūrų, įvyks knygos pristatymai, kuriuose dalyvaus pats autorius. Knygą galima įsigyti leidyklos, festivalio ir kituose įprastuose ir el. knygynuose.

Jonas Mekas įkvepia šiuolaikinio meno kūrėjus

Antrąją festivalio dieną Vroclavo galerijoje „SIC! BWA“ atidaryta menininkų poros – šveicaro Emanuelio Geisserio ir lenkės Kamos Sokolnickos – paroda „As Far As I Can See“ (liet. – „Tiek, kiek užmatau“), dedikuota J. Mekui. Menininkus įkvėpė režisieriaus atsakymas į 2019 m. Hanso Ulricho Olbrichto užduotą klausimą, ar šis turįs neužbaigtų sumanymų: „kai man sukaks 100, aš noriu nuvykti į Himalajus, į Tibetą. Mes apie tai pakalbėsime 2023 m., kai sugrįšiu,“ – atsakė tuomet J. Mekas.

Parodos atidarymas. Alicja Kielan nuotrauka

Jei J. Mekas tebebūtų gyvas, svarsto E. Geisseris ir K. Sokolnicka, jis švęstų savo šimtmetį ir šiuo metu kaip tik pildytų savo svajonę. Deja, jo kelionė liko tik sumanymas, galimos ateities vizija. „Tikriausiai Mekui pasaulio viršukalnės galėjo simbolizuoti neišsipildančių svajonių karalystę, kuri skatino menininką nepaliaujamai tobulėti ir judėti pirmyn“, – mintimis dalijasi E. Geisseris ir K. Sokolnicka, kurių paroda kviečia apmąstyti keliavimo, judėjimo, šviesos ir neišsipildžiusių svajonių fenomenus.

Rasa Rimickaitė, Emanuelis Geisseris, Kama Sokolnicka, Aušrinė Žilinskienė, Sebastian Mekas. Alicja Kielan nuotrauka

Paroda veiks iki rugsėjo 3 dienos. Lankymas – nemokamas.

Programa „Jonas Mekas 100!“

Daugiau nei iš 50 įvairių renginių sudarytą tarptautinę Jono Meko 100-mečio programą organizuoja ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė ir Jono Meko fondas (Estate of Jonas Mekas). Kino peržiūros, parodos, videoinstaliacijos, koncertai, poezijos skaitymai, diskusijų ir teminių rezidencijų programos, kūrybinės poezijos vertimų dirbtuvės, leidybiniai sumanymai ir kitos iniciatyvos vyksta solidžiose, gerai žinomose kultūros institucijose keliolikoje pasaulio šalių. Programą iš dalies finansuoja LR kultūros ministerija. „Jonas Mekas 100!“ programa pateikiama tinklalapyje www.jonasmekas100.com.