Gegužės 15 d. kino teatre „Klarabiografen”, įsikūrusiame Stokholmo kultūros daugiafunkciame centre „Kulturhuset”, švedų žiūrovams buvo pristatytas režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmas „Mariupolis“ (2016). Juosta įamžino Ukrainos uostamiestį, kuriame režisierius šių metų kovą buvo rusų kareivių brutaliai nužudytas, jam filmuojant Rusijos niokojamą Mariupolį.

„Mūsų kino teatrui yra svarbu pristatyti tokio iškilaus kino kūrėjo darbus švedų auditorijai. Visuomenė turi žinoti, kokią reikšmingą misiją atliko lietuvių režisierius Mantas Kvedaravičius. Ypač tai išryskėja šiandienos brutaliios agresijos įvykių kontekste. Mane labai sujaudino akimirksniu išpirkti bilietai į filmo seansą, skirtą kūrėjo atminimui. Gausus užsienio šalių ambasadorių dalyvavimas filmo pristatyme rodo kino menininko Manto Kvedaravičiaus kūrybos svarbą visam pasauliui”, – įspūdžiais dalijasi kino teatro „Klarabiografen” vadovė Hanna Karlsson.

Dokumentinis filmas „Mariupolis” – tai keturių šalių (Lietuvos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos) bendros gamybos kūrinys. Režisieriaus darbas sulaukė tarptautinio pripažinimo; filmo premjera įvyko 2016 m. tarptautiniame Berlyno kino festivalyje ir jis buvo nominuotas tarptautiniam „Amnesty International” apdovanojimui.

„Mano filmai ne apie karą, o apie gyvenimą šalia karo, gyvenimą, gyventą nepaisant karo”, – viename interviu aptariant jo filmus „Barzach” ir „Mariupolis” yra pasakęs Mantas Kvedaravičius.

Šis filmas – tai karo įkaitu tapusio miesto paveikslas. Juostoje pasakojama apie miestą, besirengiantį karui: vieniems tai proga parodyti agresiją, kitiems – geriausias laikas pasitaisyti batus ar repetuoti naujus spektaklius. Vyras taiso žvejybos tinklus ir eina prie tilto. Susiduria du tramvajai – niekas nenukentėjo, kabeliai sutvarkyti tą pačią dieną. Gamyklos darbininkams rengiamas nedidelis koncertas, o nuoširdus smuikininko pasirodymas priverčia visus apsiverkti. Bombos krenta į jūrą, niekas nesistebi, nereaguoja. Grasinimai bombardavimais įrėmina kasdienį gyvenimą šiame Ukrainos mieste – Mariupolyje, esančiame į rytus nuo Krymo, kur kadaise gyvenę graikai. Mantas Kvedaravičius Mariupolį vaizduoja kaip poetišką ir neįprastai ramų miestą su jam būdinga įvairialype nuoširdžių ir taikių žmonių bendruomene.

„Drąsusis Mantas Kvedaravičius nepraleidžia svarbiausių pasaulio aktualijų, sugeba karščiausiu momentu atsidurti aštraus konflikto zonoje ir nebijo rizikuoti dėl reikalingos filmui medžiagos. Jam labiausiai rūpi nematomi ir absurdiškų aplinkybių įkaitais tapę žmonės, kurie tiesiog neturi kitokio pasirinkimo, kaip gyventi karo batalijų apsuptame mieste.” Taip režisierių M. Kvedaravičių yra apibūdinęs kino ekspertas Edvinas Pukšta.

Mantas Kvedaravičius (1976–2022) – lietuvių kino kūrėjas, magistro laipsnį įgijęs Oksfordo universitete, o Kembridžo universitete jam buvo suteiktas kultūros antropologijos krypties daktaro laipsnis. Pirmasis jo dokumentinis filmas „Barzakh” buvo atrinktas daugelyje festivalių ir laimėjo keletą apdovanojimų, įskaitant „Amnesty International“ prizą ir Ekumeninės žiuri prizą 2011 m. Berlinalėje. Kiti du jo filmai „Mariupolis“ (2016 m.) ir „Partenonas“ (2019 m.) buvo atrinkti į Berlyno ir Venecijos tarptautinių festivalių programas. Mantą Kvedaravičių Rusijos pajėgos nužudė 2022 metų kovo pabaigoje Mariupolyje, jam fiksuojant Rusijos invaziją į Ukrainos teritoriją.

Filmo „Mariupolis“ pristatymai Kopenhagoje įvyks Danijos nacionalinio kino instituto filmotekoje birželio 5 d. ir 25 d., vėliau filmas bus pristatytas ir Suomijoje.

Ketvirtadienį, gegužės 19 d., tarptautiniame 75-ajame Kanų kino festivalyje įvyks pasaulinė Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera. Filmas pasakoja apie kasdienį mūsų akyse griaunamo miesto gyvenimą.

Filmo „Mariupolis“ pristatymai rengiami bendradarbiaujant Stokholmo kino teatrui, Danijos nacionaliniam kino institutui, LR ambasadoms Švedijoje bei Danijoje ir LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Lianai Ruokytei-Jonsson.