Lietuvos Kultūros Institutas
Kultūros naujienos, Projekto VKM naujienos

22-oji Vilniaus knygų mugė: šlovė Ukrainai!

Lietuvos kultūros institutas
Ukrianos veliavėlė

Vido Černiauskao nuotrauka

22-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė į istoriją pateks kaip mugė, kurios metu prasidėjo karas Ukrainoje. Pirmąją mugės dieną stojusi kitokia realybė, rodos, atėjo iš distopinio romano ir priminė, kad iki to, kas aprašyta tokiose knygose, šiandien trūksta nedaug. Ukrainos vardas, pagarba kovojantiems ir žuvusiems, šalies vėliavos stenduose ir atlapuose, ekspromtu suburti ukrainiečių poezijos skaitymai, Ukrainai pervestos premijos ir leidyklų aukos, apsikabinimai, nuoširdūs pokalbiai ir virpantys balsai – būtent tokią prisiminsime šių metų Knygų mugę.

Vilniaus knygų mugės organizatoriai teigia šiais metais sulaukę apie 200 parodos dalyvių, įvyko 250 renginių, o Muzikos salėje buvo įrengta 70 stendų, programoje dalyvavo daugiau nei 200 atlikėjų, autorių ir muzikos pasaulio žmonių. Per keturias parodos dienas Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO apsilankė daugiau nei 33 tūkstančiai žmonių. Paskutinę mugės dieną paskelbta, kad 23-ioji Vilniaus knygų mugė įvyks 2023 metų vasario 23 – 26 dienomis.

„Manome, kad sėkmingai įgyvendinome pasiruošimo mugei etapus ir tikrai pavyko išvengti spūsčių salėse. Lankytojai ir dalyviai elgėsi atsakingai, laikėsi renginių reglamento reikalavimų“ , – teigė LITEXPO direktorius Justinas Bortkevičius. Jis pažymėjo, kad renginyje ypatingai buvo jaučiamas socialiai atsakingas parodos dalyvių aktyvumas ir solidarumas, o kiekvienas renginys prasidėdavo nuo įžangos apie Ukrainą, įvykių apžvalgos ar esamos situacijos vertinimo – tai suvienijo mugės dalyvius ir kaip piliečius, ir kaip visuomenę. Nuo pirmosios parodos dienos salėse, dalyvių stenduose ir net lankytojų aprangoje vyravo Ukrainos vėliavos spalvos.

Vienu svarbiausių Vilniaus knygos mugės renginių tapo specialus Ukrainos palaikymo renginys „Slava Ukraini! Herojam slava! Skaitome Ukrainai.“ Taraso Ševčenkos ir šiuolaikinių Ukrainos poetų eiles skaitė Rimantas Bagdzevičius, Marius Burokas, Daiva Čepauskaitė, Vladas Braziūnas, Benediktas Januševičius, Aušra Kaziliūnaitė, Laima Kreivytė, Andrius Bialobžeskis, Vytas Dekšnys, Antanas Jonynas, renginį vedė Alvydas Šlepikas.

Roko Lukoševičiaus nautrauka

Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys Vilniaus knygų mugės atidarymą taip pat pradėjo nuo minčių apie įvykius Ukrainoje. „Europoje tvyro įtampa, visai čia pat vyksta baisūs dalykai. Tokiame kontekste turbūt būtų naivu sakyti, kad knyga gali būti panacėja nuo visų įtampų ir negandų, bet knygos mums gali būti tuo, kuo juos būdavo ištisus šimtus metų – ir užuovėja, ir įkvėpimo šaltiniu, ir mąstymo paaštrinimo įrankiu, ir saugiu, jaukiu pasakų pasauliu. Tuo metu, kai mes budome, ėjome į darbą, Ukrainoje jaunos šeimos rūsiuose slėpėsi nuo bombų, vaikai ten  rankose laikė spalvinimo knygeles… Knygos gali mums priminti, kad nesame išskirtiniai, kad žmonija nuolat patiria didesnes ar mažesnes grėsmes, įtampas, neramumus, knygos gali parodyti, kas laukia žmonijos, kai įtemptu laikotarpiu vertybės pamirštamos ir žmonija pasuka klystkeliais. Pasistenkime išgirsti tai, ką jos mums kalba“, – ragino ministras S. Kairys.

Simonas Kairys

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Lolita Varanavičienė pasibaigus mugei teigė, kad, kaip ir buvo planuota, palyginus su 2020-aisiais, mugė sulaukė per pusę mažiau lankytojų. Pardavimai mugėje siekė 50 procentų to, kas buvo prieš dvejus metus. „Ukraina tapo svarbiausia mugės tema, o joje visiškai aiškiai atsispindėjo tai, kiek mugės dalyviai kūrė turinio, atitinkančio akimirkos dvasią. Ir tada – salės buvo pilnos“, – sako L. Varanavičienė. Ji neabejoja, kad šiais metais buvo dvi mugės 22/22 – viena, kurios rengėjai tikėjosi ir ruošėsi bei kita, kuri prasidėjo karo Ukrainai paskelbimo rytą. „Daugelis leidėjų sakė: susitiksime kitais metais. To mums visiems ir linkiu. Laikykis, Ukraina!“ – sveiko proto pergale tiki L.Varanavičienė.

Mugės šeštadienį susitelkimui ir nuoširdžiai maldai už Ukrainą ir jos žmones pakvietė kardinolas Sigitas Tamkevičius. „Sovietų lageriuose, per kuriuos man teko eiti, sutikau daugybę ukrainiečių disidentų, jie tapo mano artimais draugais. Šiandien Ukraina kenčia baisią neteisybę, vienijamės su jos žmonėmis, esame solidarūs ir prašome Viešpatį, kad globotų Ukrainą, kad joje įsiviešpatautų taika ir nežūtų žmonės“, – į susirinkusius kreipėsi kardinolas S.Tamkevičius.

„Rengdamiesi mugei žinojome, kad ji bus kitokia, bet kad jos pradžia sutaps dar ir su karo prieš Ukrainą pradžia, niekas negalėjome tikėtis. Ketvirtadienis ir penktadienis buvo sunkios ir liūdnos dienos, reikėjo galvoti ne tik kaip keisti renginius, kai neatvyko ar susirgo jų dalyviai, bet ir kaip reaguoti į karą mums brangioje šalyje. Šeštadienį skubiai pagamintos Ukrainos vėliavėlės dingo akimirksniu. Turėjusi būti meilės knygoms švente, Vilniaus knygų mugė tapo gryniausia meilės Ukrainai ir vilties išraiška“, – sako viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Eljošaitytė-Kaikarė.

Aušrinė Žilinskienė

Monikos Požerskytės nuotrauka

„Mugėje susipynė skirtingos emocijos – baimė ir rūpestis dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir džiaugsmas pagaliau sutikus pasiilgtus skaitytojus, rašytojus ir kolegas. Mugė tapo ne tik susitikimų ir pokalbių, bet ir savitarpio palaikymo ir kultūrinės paramos Ukrainai telkimo erdve“, – teigia ir viena iš mugės organizatorių, Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. Ji sako, kad mugės stendų, renginių dalyviai ir lankytojai demonstravo solidarumą su Ukraina, mugėje gimė iniciatyva kreiptis į svarbiausių pasaulio mugių vadovus palaikyti Ukrainos leidėjus ir neleisti mugėse dalyvauti Rusijos nacionaliniams stendams. Būtent Lietuvos kultūros instituto iniciatyva buvo parengtas Baltijos šalių organizacijų kreipimąsi į tarptautines knygų muges. 12 Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūros organizacijų, vienijančių knygų kūrėjus ir leidėjus ragina svarbiausių pasaulio – Frankfurto, Londono, Bolonijos – knygų mugių rengėjus palaikyti Ukrainą, nutraukti ryšius su Rusijos organizacijomis ir pašalinti Rusijos stendus iš šių knygų mugių.

Renginys

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

22-osios knygų mugės temą „Vaizdas kaip tekstas“ šiais metais nustūmė karas ir mėlyna bei geltona Ukrainos spalvos. Rašytojai, knygų autoriai, skaitytojai ir leidėjai vieni su kitais dalijosi savo emocijomis, išgyvenimais. Ukrainos žmonės ir jų kova buvo paremta ir piniginėmis lėšomis: Vilniaus klubo premijos laureatės Rasa Antanavičiūtė ir Marija Drėmaitė savo gautą 1000 eurų premiją paprašė pervesti tiesiogiai organizacijai „Blue/Yellow“. Tai pačiai organizacijai 15 proc. mugėje uždirbtų pinigų perves leidykla „Aukso žuvys“. Po 1 eurą nuo kiekvienos parduotos Jono Ohmano „Donbaso džiazas“, ir Dovydo Pancerovo „Kiborgų žemė“ knygos Ukrainai žadėjo ir „Audioteka“, o „Eugrimas“ Ukrainai skyrė visas lėšas už parduotą albumą „98 linkėjimai iš Vilniaus”, leidykla „Kitos knygos“ visas lėšas už parduotą Serhijaus Žadano romaną „Internatas“ Ukrainos Raudonajam kryžiui. Leidykla „Terra Publica“ už Vilniaus knygų mugėje ir interneto svetainėje parduotas serijos „Nacionalinė ekspedicija“ knygas, pusę sumos skyrė Ukrainos paramai. Ukrainai savo honorarus paskyrė ir dalis leidyklos „Tyto alba“ renginių dalyvių.

Renginys

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

Jaunųjų skaitytojų salė, nepaisant pandemijos ir visus paralyžavusių įvykių Ukrainoje, visas mugės dienas buvo pilna žiūrovų. Mugėje lankėsi organizuotos moksleivių grupės ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų: Kauno, Panevėžio ir kt. Šiemet labai gyvas buvo ir Jaunimo taškas, į renginius sutraukdavęs iki 80 jaunųjų klausytojų. Kūrybinių dirbtuvių erdvės visomis dienoms buvo užimtos, dalyvių „gaudyti“ nereikėjo.

Renginys

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

„Pasiteisino šių metų naujovė – lankytojams pasiūlytos ekskursijos po knygos meno konkurse laimėjusių knygų parodą. Matome prasmę šią iniciatyvą tęsti ir būsimose mugėse“, – sako A. Žilinskienė.

Ekskursija

Mindaugo Mikulėno nuotrauka

Daug dėmesio sulaukė ir mugės svečiai – rašytojai Hallgrimuras Helgasonas, Karen Swan, Jeannette Fischer. Skaitytojai ne tik domėjosi jų knygomis, bet ir laukė eilėse prie autografų.

Ukrainos tema vyravo ir šiais metais Knygų mugėje išsiplėtusioje AGATA „Muzikos salėje“. „Išskirtinis renginio formatas mums leido suburti visų muzikos žanrų atstovus. „Muzikos salė“ yra daugiau nei įrašų mugė. Čia susitinka muzikos atlikėjai, leidėjai, renginių organizatoriai ir kultūros centrai. Buvimas kelias dienas drauge, bendravimas ir betarpiškas susitikimas su klausytojais inspiruoja juos naujiems projektams. Šiais metais „Muzikos salės“ dalyviai buvo kaip niekada vieningi. Lietuvos muzikos bendruomenė vienareikšmiškai palaiko Ukrainos laisvės kovas. Stenduose buvo renkama parama, lankytojai skatinami aukoti. Vienokia ar kitokia forma, prisidėjo visi“, – sako asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

Ukrainos vėliava

Vido Černiausko nuotrauka

Pasiteisino ir „Audiotekos“ iniciatyva ateities kartoms perduoti audiolaišką – garsinį  svarbiausių knygų sąrašą, kuriame žinomi Lietuvos rašytojai, aktoriai, leidėjai, visuomenės veikėjai ir 2022 metų „Vilniaus Knygų mugės” lankytojai rekomenduoja išmintingas, kūrybingas, budinančias ir asmeniškai ypač svarbias knygas. Knygos rekomendaciją audiolaiškui paliko beveik keturiasdešimt žmonių, tarp kurių buvo aktorė Nijolė Narmontaitė, istorikas Norbertas Černiauskas, rašytojai Gina Viliūnė, Rimantas Kmita, Erika Umbrasaitė, Tomas Dirgėla, kunigas Algirdas Toliatas ir daugybė kitų. Audiolaišką galite rasti šioje nuorodoje: https://spoti.fi/3soqcc7

Renginys

LITEXPO nuotrauka

Tarptautinę, 22-ąją Vilniaus knygų mugę „Vaizdas kaip tekstas“ organizavo Lietuvos parodų ir kongresų centras  LITEXPO, Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos kultūros institutas.