Giedrė Kazlauskaitė ir Saskia Drude. Katarinos Sopcic nuotr.

Spalio 7-ąją Miuncheno „Lyrik Kabinett“ – organizacijoje, sukaupusioje didžiausią Vokietijoje (ir antrą pagal didumą Europoje!) poezijos kolekciją, rengiančioje įvairius poezijos vakarus ir leidžiančioje tiek vokiečių, tiek verstines eilių knygas, įvyko šiuolaikinės Lietuvos poezijos vakaras, kuriame dalyvavo Tomas Venclova, Michaelis Krügeris, Giedrė Kazlauskaitė, Aušra Kaziliūnaitė ir Marius Burokas. Poetus pasveikino ir pristatė Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonytė, renginį moderavo vertėjas Cornelius Hellis, vertė Saskia Drude.

Šiuolaikinės Lietuvos poezijos vakaras buvo anonsuotas su Giedrės Kazlauskaitės eilėraščio eilute: pilkajai kardinolei, poezijai / für die graue Kardinalin, die Poesie.

„Ši „pilkoji kardinolė“ ir lietuvių kalba yra tai, kas vienija šio vakaro dalyvius: Tomą Venclovą, Giedrę Kazlauskaitę, Marių Buroką ir Aušrą Kaziliūnaitę skiria istorinės ir poetinės epochos, bet jungia tai, kad poeziją jie renkasi kaip savo kalbėjimo apie pasaulį būdą“, – teigė „Lyrik Kabinett“ vadovas Holgeris Pilsas.

Pirmoje vakaro dalyje trys, pasak G. Kaziliūnaitės, individualistų kartos atstovai – nevienijami jokios srovės ar krypties – kalbinami Lietuvos literatūros vertėjo ir žinovo Corneliuso Hellio apie jų kūrybą, skaitė savo eiles ir pasakojo apie pirmus poetinius bandymus, lyrinio subjekto lytiškumą ir „atstumą“ nuo autoriaus asmens ir stereotipų bei savo santykį su dabartimi. Vokiškus eilių vertimus skaitė vertėja Saskia Drude. „Mes esame alergiški skambiems lozungams, lyrinėms tėvynės gelbėjimo iniciatyvoms, poetiniam patosui. Galbūt kaltas „gariūnmetis“, sovietinė mokykla, kurioje dar teko pasimokyti, bet tuo turbūt iš esmės skiriamės nuo ankstesnių kartų poetų“, – pastebėjo M. Burokas.

Vakaro dalyviai. Katarinos Sopcic nuotr.

Antroje vakaro dalyje savo ilgamečio draugo, vokiečių rašytojo, vertėjo ir leidėjo Michaelio Krügerio paklaustas apie tai, kaip jis jaučiasi po kelių dešimtmečių grįžęs į Lietuvą, Tomas Venclova pastebėjo, kad, nors ir yra pavadintas ilgus metus pramiegojusiu ir pas žmones grįžusiu Ripu van Winkliu, jis galbūt taip nesijaučia ir mano, kad bent jau iš dalies supranta šiuolaikinę Lietuvą: „Vilniuje tikrai labai gyvybingas kultūros gyvenimas: puikus teatras, džiazas, labai įdomūs jauni rašytojai, su kuriais šiandien susipažinote ir jūs čia“, – kalbėjo T. Venclova.

Tiesa, vakaro metu pristatytoje T. Venclovos poezijoje užfiksuota ir kiek kitokia jausena – prasčiau suprantama Vilniaus gatvių kalba, pasikeitusios priegaidės, naujas slengas. Rašytojas prisipažino, kad džiaugiasi vis dar sukeldamas kontroversijų Lietuvos spaudoje, pasidalijo kritišku vertinimu to, kad dalis visuomenės linksta minimalizuoti lietuvių vaidmenį Holokauste, bet įvardijo ir tai, kad bendra situacija gerėja.

Michaelis Krügeris, Tomas Venclova ir Cornelius Hellis. Katarinos Sopcic nuotr.

Poetas skaitė eilės iš šiuo metu ruošiamos spaudai Vokietijoje rinktinės „Variacija nubudimo tema“ („Variation über das Thema Erwachen“ Vokietijoje, leidžia „Lyrik Kabinett“ ir Carl Hanser Verlag leidykla, verčia C. Hellis, vertimą finansuoja Lietuvos kultūros institutas). Knyga pasirodys 2022 metais.

Į „Lyrik Kabinett“ susirinkę poezijos gerbėjai tarp eilėraščių skaitymo mėgavosi T. Venclovos, M. Krügerio ir C. Hellio replikomis apie gyvenimą ir poeziją, apie tai, kas parašyta Vermeerio skaitančios merginos laiške ir kiek – trisdešimt? Dešimt? O galbūt vienintelį? – gerų eilėraščių duota sukurti poetui, kad jis išliktų istorijoje.

Viso vakaro vaizdo įrašas bus patalpintas „Lyrik Kabinett“ Youtube paskyroje.