Rugsėjo 23 d. Miuncheno literatūros namuose (Literaturhaus München) įvyko lietuvių literatūros premjera: salėje, kurioje savo kūrybą pristatė Margaret Atwood, Salmanas Rushdie, Orhanas Pamukas ir kitos skaitančio pasaulio legendos, skambėjo Antano Škėmos, Rasos Aškinytės ir Rimanto Kmitos knygų ištraukos, atsiskleidė ne tik unikali autorių pasaulėjauta, bet ir istorinis bei kultūrinis skirtingų epochų fonas.

Nors ant „Literaturhaus München“ vidaus sienų, išpuoštų daugybe čia buvusių rašytojų pavardėmis, kol kas nėra lietuviškų, įėjimą į pagrindinę renginių salę ištikimai saugo Lietuvai artimo Nobelio premijos laureato Thomo Manno šeimos simbolis – rudasis lokys. Ši iškamša kraustėsi su Mannų šeima į visus jų būstus, beveik keturis dešimtmečius „gyveno“ Miunchene ir dabar pasitinka į Literatūros namus besirenkančius svečius. Ne tik literatūros žvaigždžių, bet ir perspektyvių jaunų rašytojų skaitymus, taip pat įvairius edukacinius ir leidybinius projektus rengianti organizacija veikia nuo 1997 m. Miuncheno literatūros nnamai įsikūrę Salvator aikštėje, buvusios pirmosios Miuncheno mergaičių gimnazijos pastate.

Nuo 2-ojo mūsų eros amžiaus aisčių iki 9-ojo dešimtmečio Šiaulių

Vakarą moderavusi savaitraščio „Der Spiegel“ kultūros redaktorė, rašytoja ir poetė Elke Schmitter, prieš pakviesdama į sceną lietuvių rašytojus, gausiai susirinkusiai publikai pristatė Lietuvą kaip sudėtingos istorijos, aukštos kultūros Europos centre esančią šalį, kuriai ji jaučia gilią simpatiją – 2017 m. dalyvavo Lietuvos kultūros instituto surengtame žurnalistų vizite prieš išskirtinį mūsų šalies prisistatymą Leipcigo knygų mugėje, parašė straipsnių apie lietuvių literatūrą ir kultūrą.

Moderatorės pokalbis su R. Aškinyte sukosi apie tai, kad jos romane „Glesum“ (vokiečių skaitytojams vertėjas Markusas Roduneris ir leidykla „Mitteldeutscher Verlag“ ją pristato kaip „Kleines Bernstein“) aprašomi II a. žmonių išgyvenimai mažai kuo skiriasi nuo šiuolaikinių, tuo tarpu R. Kmita turėjo daug argumentų teigdamas, kad vos trys dešimtmečiai, skiriantys mus nuo jo romane „Pietinia Kronikas“ (vertėjas ir leidykla – tie patys) aprašytų „audringų 90-ųjų”, žymi reikšmingus socialinius, kultūrinius, politinius ir kitokius pokyčius. „Juk tais laikais bent jau mūsų bute net nebuvo telefono“, – pastebėjo autorius.

Simbolinėje laiko panoramoje – nuo II mūsų eros amžiaus aisčių iki Nepriklausomybės pradžios šiauliečių – A. Škėmos kūryba buvo pristatyta kaip vienas skaudžiausių XX a. istorinių lūžių liudijimas. Pasak E. Schmitter, rašytojo, kuris jau nuo „Baltos drobulės“ vokiško leidimo 2017 m. čia yra tituluojamas kaip „lietuviškasis Camus“, kūriniuose matyti autentiško talento ir egzistencializmo, ekspresionizmo lydinys.

Naujausios Vokietijoje išleistos A. Škėmos knygos „Apokalipsės variacijos“ („Apokalyptische Variationen“), kurią kaip ir „Baltą drobulę“ vertė Claudia Sinnig, o išleido „Guggolz Verlag“, ištraukas vakaro metu skaitė aktorius Michaelis Kranzas. Jis ėmėsi ir R. Kmitos romano „Pietinia Kronikas“ fragmento, o R. Aškinytės knygos skyrių skaitė aktorė Sabrina Khalil. Rašytojams, moderatorei ir publikai suprasti vieniems kitus padėjo vertėja Saskia Drude.

„Šalis, kurioje yra vos trys milijonai gyventojų, turi stebėtinai daug gero džiazo!”, – vakaro pradžioje pastebėjo moderatorė, pristatydama muzikantus Karolį Šarkų ir Mindaugą Stumbrą. Jų atliekamos džiazo improvizacijos tapo, E. Schmitter žodžiais, „kiek melancholišku fonu kiek melancholiškai lietuvių literatūrai“.

Lietuvos kultūros renginiai Bavarijoje – visą rudenį

Rugsėjo 24 d. K. Šarkus, M. Stumbras ir kiti grupės „Brave Noises“ muzikantai pradės Lietuvos džiazo savaitgalį legendiniame džiazo klube „Unterfahrt“. „Brave Noises“ seks Viktorija Gečytė su grupe bei Dmitrijus Golovanovas.

Spalį Augsburgo galerijoje „Neue Galerie im Höhmannhaus“ bus atidaryta tapytojos Patricijos Jurkšaitytės paroda, o Miuncheno poezijos bibliotekoje „Lyrik Kabinett“ vyks šiuolaikinės Lietuvos poezijos vakaras su  Aušra Kaziliūnaite, Giedre Kazlauskaite, Mariumi Buroku ir Tomu Venclova. Augsburgo medijų meno festivalyje „LAB30“ naują kūrinį pristatys Arturas Bumšteinas. Taip pat Niurnbergo Pop festivalyje vyks grupių „shishi“, „Afrodelic“, „Timid Kooky“ ir „Junior A“ koncertų transliacijos internetu. Į Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje programą įeina ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės rezidencija Miuncheno „Residenz“ teatre.

Lapkritį Blaibacho koncertų salėje tris dienas vyks baigiamieji Lietuvos kultūros sezono Bavarijoje renginiai. Prestižinį Bavarijos apdovanojimą – specialųjį Ernsto von Siemenso ansamblių prizą – pelnęs šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ Blaibacho koncertų salėje atliks Žibuoklės Martinaitytės kūrinį „Hado zona“, kurį kompozitorė šių metų vasarą rašė ir reziduodama Blaibache.

Blaibacho koncertų salės fojė bus eksponuojama ir G. Česonio paroda „Ancient Woods“ – šiai parodai fotomenininkas fiksavo seniausius medžius Kauno apylinkių miškuose ir vasaros rezidencijos metu – Blaibache, sekdamas savo viziją apie kadaise Lietuvą ir Bavariją jungusius neperžengiamus miškus. Lietuvos ir Vokietijos chorinę kultūrą savo koncerte sugretins kamerinis choras „Aidija“, akordeonistas M. Levickis atliks plataus stilistinio diapazono programą.

Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje inicijuotą projektą „Be atstumo: Lietuvos kultūros sezonas Bavarijoje 2021” (“Ohne Distanz – Litauische Kultur in Bayern 2021”) organizuoja Lietuvos kultūros institutas, finansuoja Lietuvos kultūros ministerija. Partneriai – Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Bavarijos kultūros organizacijos.