Praėjusį šeštadienį Šenjange (Kinija), galerijoje „1905 Art Space“ buvo pristatytas Tado Kazakevičiaus fotografinis ciklas „Tai, ko nebebus“ (Soon to be Gone). Paroda surengta Pekino fotografijos centro „Three Shadows“ iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Šenjango galerija. Tai jau trečioji šios serijos ekspozicija Kinijoje. Prieš tai ji jau buvo rodyta „Jimei x Arles“ fotografijos festivalyje ir Lietuvos Respublikos ambasadoje Pekine. Paroda bus rodoma iki rugsėjo 5 d.

„Parodos atidarymo metu palinkėjau šiam ciklui po Kiniją keliauti tiek metų, kiek jis buvo kurtas – penkerius“, – sako atidaryme dalyvavęs Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Tomas Ivanauskas. „Atidarymo metu akcentavau T. Kazakevičiaus kaip lietuviškosios humanistinės fotografijos tesėjo svarbų indėlį šiuolaikinės mūsų fotografijos kontekste. Man T. Kazakevičiaus nuotraukos kalba ne tiek apie praeitį, kiek apie dabartį. Apie tai, kad turime vertinti esamą momentą, kiekvieną sekundę, nes po akimirkos jos jau nebebus“.

T. Kazakevičiaus fotografinis ciklas „Tai, ko nebebus“ – requiem Lietuvos kaimui. Jis buvo kurtas daugiau nei penkerius metus visoje Lietuvoje. Pasak fotografo, lėtai fiksuotos istorijos praturtino jo asmeninį gyvenimą, išmokė aiškiau suprasti kaimo žmogaus nūdieną ir gyvenimą, o šių žmonių portretus sąmonėje pavertė ne tik dar gražesniais, bet ir net šiek tiek šventais. „Aš iš naujo pamilau savo tėvynę, o šis ciklas nejučiomis tapo mano viso gyvenimo ciklu”, – sako autorius.

Ir pratęsia: „Be galo vertinu ir didžiuojuosi besitęsiančiu bendradarbiavimu su tokia galerija kaip „Three Shadows“, kurie aktyviai skleidžia mano kūrybą Kinijoje. Tai yra puikus tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris nebūtų įvykęs be labai nuoširdaus ir aktyvaus Lietuvos kultūros atašė ir Lietuvos ambasados Kinijoje įsitraukimo. Džiaugiuosi savo darbus matydamas puikioje „1905 Art Space” galerijoje. Be abejonės, labai gailiuosi negalėdamas ekspozicijos pamatyti savo akimis. Vėl ir vėl stebiuosi savo, nors ir tokios asmeniškos bei lokalios kūrybos aktualumu tokiame tolimame krašte, bet tai darkart įrodo, kad ir kur būdami, kalbame tomis pačiomis bendražmogiškomis temomis”.