Po daugiau nei pusės metų pandeminės pertraukos menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra“ atnaujino savo turą po pasaulį ir vasarą pasitinko Kopenhagoje, Danijoje, kur įvyko 20 spektaklių per 4 dienas, o bilietai į juos buvo išpirkti tik paskelbus apie gastroles.

„Deja, norinčiųjų pamatyti „Saulę ir jūrą” buvo ženkliai daugiau nei parduodamų bilietų, todėl daug žiūrovų taip ir liko laukiančiųjų sąraše. Tačiau danai turės galimybę pamatyti ją Malmėje, Švedijoje, kur šių metų lapkričio mėnesį opera-performansas bus rodomas net dvi savaites Malmės šiuolaikinio meno parodų rūmuose „Malmö Konsthall “. Sprendžiant iš danų publikos pozityvių reakcijų ir jaudinančių atsiliepimų, pažiūrėjus „Saulę ir jūrą”, garsas apie šias gastroles Danijoje pasklido žaibiškai po visą šalį, tad norinčių skaičius pamatyti operą-performansą ženkliai išaugo”, – mintimis dalijasi Lietuvos kultūros atasė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Liana Ruokytė-Jonsson.

2019-aisiais Venecijos bienalėje „Auksiniu liūtu“ įvertinta opera šių metų gegužės 29–birželio 1 dienomis buvo rodoma Kopenhagos tarptautinio meno centre „Copenhagen Contemporary“ (CC). Pasirodymus Kopenhagoje organizavo didžiausias Danijoje teatro ir performatyvaus meno festivalis „CPH STAGE“ bei susikertančių menų projektas „Travers“.

Vienoje iš ekspozicinių centro salių įrengtas 300 kvadratinių metrų dirbtinis paplūdimys šįkart pripildytas 17 tonų daniško smėlio. Išsitiesę ant jo operą atliko solistai iš Lietuvos, Italijos ir kitų šalių. Nepaisant atsinaujinusios galimybės tęsti pasaulinį turą, pasirodymus lydi griežti apribojimai. Nuo specialaus erdvę juosiančio iš pastolių sukonstruoto balkono kūrinį Kopenhagoje iš viršaus vienu metu galėjo stebėti ne daugiau kaip 60, kelis metrus vienas nuo kito nutolusių žiūrovų. Dainininkams buvo privaloma nuolatos testuotis, o savanoriaujančių paplūdimio poilsiautojų skaičius buvo sumažintas iki vos kelių.

Vis dėlto, pasak V. Grainytės, kūrinys Danijoje skambėjo visu pajėgumu, lyg pandemijos nė nebūtų buvę. „Apie ypatingas aplinkybes primena tik dezinfekantai, nuolatinis testavimasis ir biurokratiniai klampumai. Bendraujant su komandos nariais sunku suvokti, jog nesimatėme nuo spalio mėnesio, kuomet „Saulė ir jūra“ buvo rodoma Hanoveryje. Atrodė, kad visi būsime pamiršę natas ir žodžius, bet vos susitikus, visi, net kaukėti žiūrovai siurbia kiekvieną kūrinio minutę – gyvas susitikimas – išskirtinė patirtis visiems. Tvyro sulaikyto kvapo atmosfera“, – pasakoja viena iš kūrinio autorių.

„Buvau tiesiog sužavėta konceptualiu „Saulės ir jūros” grožiu. Švelnus rūpestis paprastais žmonėmis, atrodo, rizikuoja būti prarastas šioje tirštoje visatoje. Tai buvo aiškiai matyti iš to, kaip choras keliose vietose suteikė optimistinio jautrumo mūsų vaizduotei/įsivaizdavimui apie gyvenimą po klimato katastrofos. Mes visi neabejotinai esame kartu Saulėje ir jūroje – tiek mūsų kolektyvinių vaikystės prisiminimų apie paplūdimio gyvenimą pateikime, tiek žmonių vienatvės ir groteskiško susvetimėjimo esant pažeidžiamai aplinkai vizualizacijoje. Tai buvo įspūdingas įvykis, kvapą gniaužiantis potyris”, – po spektaklio dalijosi savo įspūdžiais Orhuso universiteto docentė, teatro kritikė Annelis Kuhlmann.

Po pasirodymo Danijoje „Saulė ir jūra“ birželio 22–liepos 4 d. skambės Italijos sostinėje, nacionaliniame teatre „Teatro di Roma“; liepos 17–18 d. 65 kilometrus nuo Berlyno nutolusiame ekologiškai veikiančiame šiuolaikinio meno centre „E-Werk Luckenwalde“; rugsėjo 1–2 d. Atėnų ir „Epidaurus“ festivalyje Graikijoje; lapkričio 2–15 d. Malmės kunsthalėje Švedijoje; spalį planuojamas operos-performanso turas Jungtinėse Amerikos Valstijose.