Pažintis su Lietuvos profesionaliuoju menu – per skaitmeninių vitrinų „stiklą“
Pandemija „karantinavo“ ne tik menininkų gastroles į užsienį, dalyvavimą tarptautiniuose festivaliuose ir bienalėse, bet ir į neapibrėžtą ateitį atidėjo pačias prielaidas, kad ši veikla tęstųsi ir „postkovidiniame“ pasaulyje – pristabdė jau keletą metų sėkmingai veikusią Lietuvos kultūros instituto vykdomą Vizitų programą, pagal kurią tarptautiniai kultūros ekspertai iš įvairių pasaulio šalių vyksta į Lietuvą tam, kad čia susipažintų su profesionalaus meno scena ir kviestų menininkus partnerystei, bendrai kūrybai. Lietuvos kultūros institutas mobilizavosi ir per itin trumpą laiką „fizinius“ vizitus modifikavo į skaitmeninę įvairių meno sričių pristatymų seriją. Kaip pasisekė jau įvykusios dizaino, literatūros, šiuolaikinės eksperimentinės muzikos ir džiazo vitrinos? Kas vyks šiandien, gruodžio 7 d. prasidedančioje vizualiųjų menų vitrinoje ir kas planuojama ateityje? Ką vitrinose mato tarptautinė jų auditorija?
Linos Žižliauskaitės nuotr.
„Naujųjų laikų“ mokykla
Pirmasis Lietuvos kultūros instituto virtualios meno sklaidos projektas įvyko rugsėjį, kuomet su danų skaitmeninio dizaino galerija „Adorno“ Londono dizaino festivalyje buvo pristatyta specialiai kuruota Lietuvos konceptualaus dizaino kolekcija, sulaukusi didelio žiūrovų skaičiaus ir dizaino leidinių dėmesio.
Spalio pabaigoje su Prancūzijos organizacija „Normandie Livre & Lecture“ ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte Institutas surengė virtualių publikacijų seriją „Lietuvių literatūra dėmesio centre. Literatūros pristatymas Normandijos literatūros ir leidybos profesionalams“. Partnerių interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose buvo publikuota vertėjų parengta medžiaga: video pristatymai, tinklalaidės, taip pat buvo surengta virtuali konferencija.
Tęsiant Instituto projektų „virtualėjimo“ procesą, jau įvyko ir keli skaitmeniniai italų bei izraeliečių šiuolaikinio meno ekspertų vizitai – nuotoliniai susitikimai su lietuvių menininkais.
Pasak Lietuvos kultūros instituto projektų vadovės Kristinos Agintaitės, mintis surengti labiau kompleksines ir skirtingas meno šakas pristatančias skaitmenines vitrinas kilo apmąstant jau sėkmingai įvykusias praktikas: „Nors kelioms dešimtims ekspertų iš 12-kos Europos ir Azijos šalių šiemet vis dėlto pavyko atvykti į Lietuvą „gyvai“, jau per pirmąją pandemijos bangą tapo akivaizdu, kad reikia ieškoti alternatyvų įprastiems programos veikimo būdams. Džiaugiamės, kad savo sumanymų įgyvendinimui pavyko prikalbinti ir partnerius – Lietuvos muzikos informacijos centrą šiuolaikinės eksperimentinės muzikos ir džiazo vitrinoms, prie pastarosios prisijungė ir Lietuvos džiazo federacija. Vizualiųjų menų vitriną rengiame kartu su Šiuolaikinio meno centru. Bendradarbiaujant su Lietuvos šokio informacijos centru dviem etapais rengiame Lietuvos šiuolaikinio šokio vitriną, kurios pristatymo renginys įvyks kitų metų pradžioje. Vitrinų „žiūrovus“ – svarbių meno institucijų, festivalių vadovus, prodiuserius, kuratorius ir kt. – aktyviai telkėme ne tik su šių vitrinų partneriais, bet ir su 15-oje šalių veikiančiomis Lietuvos kultūros atašė“, – pasakojo K. Agintaitė.
„Šį Lietuvos kultūros instituto „karantininių metų“ sumanymą matome ne kaip tam tikrą kompromisą ar žūtbūtines pastangas tęsti veiklą tada, kai ją blokuoja išorinės aplinkybės. Visų pirma mes tikime, kad profesionaliai parengti įvairių formų menininkų pristatymai gali būti efektyvūs. Antra – džiaugiamės išbandę mums naujas technines galimybes ir formatus ir tikrai jaučiamės „paūgėję“! Trečia ir galbūt svarbiausia: labai vertiname sutvirtėjusius ryšius su mūsų partneriais Lietuvoje – kartu išėjome šią naujųjų laikų mokyklą ir išmokome dar geriau veikti kartu, radome naujų sinergijos formų“, – teigė Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Linos Žižliauskaitės nuotr.
Muzika: sklaidos tęstinumas
Spalio 30 d. įvyko Lietuvos šiuolaikinės eksperimentinės muzikos pristatymas, kurį sudarė dvi dalys: specialiai sukurtų video interviu su Lietuvos muzikos informacijos centro (LMIC) atrinktais kompozitoriais, meno kolektyvų atstovais bei kūrėjų ir atlikėjų muzikos pavyzdžių grojaraštis bei nuotolinis vitrinos dalyvių pristatymo renginys, kurį vedė muzikologė, LRT „Klasikos“ redaktorė ir šios skaitmeninės vitrinos prodiuserė Rasa Murauskaitė kartu su LMIC direktore ir muzikologe Asta Pakarklyte.
Šioje vitrinoje muzikos ekspertai turėjo galimybę susipažinti su kompozitorių Arturo Bumšteino, Dominyko Digimo, Žibuoklės Martinaitytės, Justinos Repečkaitės, Ramūno Motiekaičio, Jutos Pranulytės kūryba, taip pat su muzikiniais ansambliais „Synaesthesis“, „Twenty Fingers Duo“, „Katarsis4”, „ContemporACCO“, trio „Claviola“, Lietuvos ansamblių tinklu.
Lapkričio 19 d. „atvertoje“ Lietuvos džiazo vitrinoje ekspertams buvo pristatyti vaizdo įrašai su Jano Maksimovičiaus ir Dmitrijaus Golovanovo dueto, grupių „Castor Stetson“, „Sheep Got Waxed“, Viktorijos Gečytės, Mantvydo Leono Pranulio, Arkadijaus Gotesmano muzikavimu ir įžvalgomis apie savo kuriamą, atliekamą muziką. Programą nuotoliniame renginyje pristatė R. Murauskaitė ir Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius.
R. Murauskaitė pritaria minčiai, kad šių vitrinų forma ir turinys turi išliekamosios vertės: „Toks veiklos modelis turi perspektyvą dėl plačių sklaidos galimybių – virtualiais pristatymais juk po to gali naudotis ir patys menininkai individualiai. Kalbant apie tęstinumą, pati dirbdama su šia medžiaga pastebėjau, kad už to, kas nugulė į vitrinų video, dar liko daug vertingos medžiagos, kuri turėtų virsti išplėstiniu naudingu turiniu – galbūt tinklalaidėmis, skirtomis tarptautinei auditorijai, galbūt rasime dar kitokią formą. Taip pat manau, kad galimybė ateityje organizuoti virtualias vitrinas, pristatant jau kitus menininkus, kurių netrūksta, tikrai neturėtų būti atmesta“, – svarstė muzikologė.
Dalyvavimu muzikos vitrinose susidomėjo virš pusės šimto muzikos profesionalų iš Švedijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Austrijos, Izraelio, JAV, Graikijos, Kipro, Vokietijos, Liuksemburgo, Slovėnijos, Rumunijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos ir Nyderlandų.
Vizualiųjų menų vitrina: virtualieji „pasimatymai“ su menininkais
Su Šiuolaikinio meno centru organizuojama vizualiųjų menų vitrina rengiama kiek kitokiu principu nei muzikinės: nuo gruodžio 7 d. penkias dienas vyksta nuotoliniai Lietuvos menininkų ir jų kūryba susidomėjusių užsienio kuratorių bei institucijų atstovų virtualūs susitikimai. Prieš vitriną parengti ir specialūs vitrinos dalyvius pristatantys video. Menininkams susitikimuose talkins šiuos portretus parengusios kuratorės Asta Vaičiulytė, Julija Fomina, Neringa Bumblienė, Ūla Tornau bei Virginija Januškevičiūtė.
„Mūsų pristatomi 11 ryškių menininkų reprezentuoja gana platų Lietuvos šiuolaikinio meno scenos spektrą: džiaugiamės, kad vitrinoje sutiko dalyvauti Anastasija Sosunova, Antanas Gerlikas, Aurelija Maknytė, Darius Mikšys, Darius Žiūra, Ieva Rojūtė, Kipras Dubauskas, Laura Kaminskaitė, Patricija Jurkšaitytė, Žilvinas Landzbergas, Beatričė Mockevičiūtė“, – apie visą savaitę vyksiančią vitriną pasakoja projekto koordinatorė Giedrė Malūkaitė.
Vitrinoje dalyvaus apie keturios dešimtys vizualiųjų menų ekspertų iš Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Prancūzijos, Austrijos, Švedijos, Izraelio, Latvijos ir Estijos.
Šiuo metu Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos šokio informacijos centras planuoja šokio vitriną, kuri vyks kitų metų vasario mėnesį. Kuriant tolimesnius metų planus, Institutas kartu su partneriais Lietuvoje ir užsienyje tikisi, kad jau netrukus nei atstumas, nei kompiuterio ekranas neskirs meno profesionalų, o virtualiųjų vitrinų serija inspiruos ne vieną realų bendrą projektą.