Italų dienraštyje „La Repubblica” – vyriausiojo Romos rabino straipsnis apie Vilniaus Gaoną
Gruodžio 3 d. nacionaliniame italų dienraštyje „La Repubblica” pasirodė vyriausiojo Romos rabino Riccardo di Segni straipsnis apie Vilniaus Gaoną „Laikui nepavaldūs Vilniaus Gaono mokymai”.
Straipsnį inspiravo ne tik 2020 m. minima XVIII a. vilniečio išminčiaus Elijo ben Saliamono Zalmano 300-metų sukaktis, kurios garbei Lietuvos Seimas šiuos metus paskelbė Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais, bet ir specialiai šiai progai italų auditorijai sukurtas dokumentinis filmas. R. di Segni – vienas filme įamžintų žydų istorijos ekspertų.
Filmo kūrimą inicijavo Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė su Lietuvos kultūros institutu, taip pat Lietuvos ambasada Italijoje, Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Pasak L. Gabrielaitytės-Kazulėnienės, dalyvavimas filmavime paskatino R. di Segni dar labiau įsigilinti į Vilniaus Gaono asmenybę ir pasidalinti savo žiniomis su „La Repubblica” skaitytojais.
Straipsnio santrumpa:
La Repubblica – Riccardo Di Segni
Laikui nepavaldūs Vilniaus Gaono mokymai
„Šiemet švenčiamos 300-osios rabino Eliahu, taip pat žinomo Vilniaus Gaono vardu, gimimo metinės. Jo istorija, palikti pėdsakai ir net vardas išties verti dėmesio. Gaon reiškia kompetenciją, genialumą, ir šios asmenybės atveju toks apibūdinimas jam puikiai tinka.
Vilna yra Vilnius, Lietuvos sostinė, ir šios šalies kultūrinė įvairovė atsispindi skirtinguose to paties miesto pavadinimuose. Žydai mėgsta Vilnių vadinti Vilne arba Vilna, Kauną – Kovne arba Kovno kaip jidiš kalboje. Vilnius buvo svarbus žydų kultūros intelektualinis centras, kol neprasidėjo Antrojo Pasaulinio karo Holokaustas, o vėliau – ir Sovietų valdžios laikotarpis. Šiandien Vilniuje žydų išlikę mažai, tačiau yra daug noro išsaugoti atmintį. Šį siekį aspindi ir sprendimas pavadinti 2020 metus Lietuvos žydų istorijos ir Vilniaus Gaono metais.
Rabinas Eliahu visą savo gyvenimą praleido prie knygų, dirbo su nepaprastu filologiniu dėmesiu tekstams, savo studijoms naudojo mokslinę metodologiją. Visas rabino gyvenimas buvo pažymėtas skurdo ir lėmė tai, kad ši asmenybė tapo asketizmo ir moralinės stiprybės simboliu. Gaono disciplina paremti mokymai prasilenkė su tuometine religine revoliucija, chasidizmu, ypatingai akcentavusiu mistiką. Dar viena svarbi Gaono istorijos dalis – stiprus jo noras sugrįžti į Izraelį, kurį rabinas nesėkmingai bandė įgyvendinti. Vėliau šį siekį jis perdavė savo mokiniams. Didelė Rabino Eliahu įtaka jaučiama ir šiandien.”