APIE VILNIAUS GAONĄ – ŠIUOLAIKINIO KINO IR MUZIKOS KALBA
Lapkričio 12 dieną Jeruzalės žydų filmų festivalyje įvyks pasaulinė Vytauto Puidoko režisuoto trumpo metro filmo „Beieškant Vilniaus Gaono“ premjera. Visi norintys, neribojant geografinės vietovės, galės nemokamai peržiūrėti filmą lapkričio 12-22 dienomis. Dokumentinė apybraiža sukurta Lietuvos kultūros instituto ir kultūros atašė iniciatyva, bendradarbiaujant su prodiusere Dagne Vildžiūnaite, animatore Egle Mameniškyte, žydų kultūros istorike Lara Lempertiene. Filme skamba Arkadijaus Gotesmano kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ fragmentai. Vilniaus Gaono paieškų istoriją pasakoja charakteringas Mariaus Povilo Elijo Martinenko balsas.
Filmas kelia klausimą, kuo Vilniaus Gaonas svarbus šiandien
„Naujo pasaulio iššūkiai paskatino ieškoti naujų būdų pasiekti užsienio publiką, kuri akimirksniu paniro ir į socialinius ryšius ardantį karantiną, ir į neišvengiamą ekraninės kultūros perteklių. Dar pavasarį supratome, kad turime sukurti itin kokybišką turinį, jei norime, kad jis būtų matomas. Taip drauge su kultūros atašė subrandinome mintį sukurti trumpo metro filmą – pirmąjį Instituto istorijoje,“ – apie šiais metais minimai Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ųjų gimimo metų sukakčiai skirto filmo gimimą pasakoja Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.
„Į kairę ir dešinę atšaukiant suplanuotus šventinius renginius, diskusijų su kolegomis metu teko konstatuoti kokybiško, patrauklaus, meninį kūrėjo žvilgsnį atskleidžiančio skaitmeninio turinio apie Vilniaus Gaoną poreikį,“ – prisimena kultūros atašė Izraelyje Elena Keidošiūtė ir pasakoja, kad kūrybinį procesą skatino noras sukurti pasakojimą, kuris sudomintų net ir nieko apie Vilniaus Gaoną nežinančią auditoriją. „Norėjosi istorinės atminties tema kalbėti šiuolaikinio meno priemonėmis, taip pat kelti klausimus, kodėl ši tema yra aktuali šiandien – ne tik, kas toks buvo Gaonas, bet ir kodėl pokalbis apie jį yra vertingas 2020 m. Šį filmą mačiau kaip preliudą tolimesnei diskusijai: tiek tai, kurią įrašėme su Jeruzalės žydų filmų festivaliu, tiek ir toliau seksiančioms, net jei apmąstymai jau vyks individualiai, kiekvieno žiūrovo galvoje,“ – mintimis dalijasi E. Keidošiūtė.
Vytautas Puidokas: kuriant istorinių asmenybių tema, daug svarbiau yra užduoti gerus klausimus, o ne pateikti tikslius atsakymus
Filmo režisierius Vytautas Puidokas pasakoja, kad pirmiausia norėjo sukurti Vilniaus Gaono portretą, tačiau besidomėdamas šia asmenybe, suprato, kad apie Vilniaus išminčių geriausiai pasakoja jo minties palikimas. „Ieškodamas medžiagos filmui, susidariau tam tikrą įspūdį apie Vilniaus Gaoną – jis buvo racionalus, analitiškas, pasišventęs savo veiklai, bet ir gilus bei dvasingas žmogus. Ši vizija padiktavo ir filmo scenarijų. Apie Vilniaus Gaoną yra daugybė pasakojimų ir legendų, bet labai mažai pirminių šaltinių, faktinės informacijos. Dėl to filmo pasakojimas yra eseistinis, subjektyvus, stengiausi nepateikti gandų kaip faktų, nes tai prieštarautų paties Gaono vertybėms”, – pasakoja režisierius.
Savų iššūkių kėlė ir Vilniaus Gaono atvaizdų stoka. „Pradėdami kurti filmą, žinojome, kad nėra nei vieno „patvirtinto“ Vilniaus Gaono portreto ir kad tai prieštarautų žydų vaizdavimo tradicijai, todėl jo atvaizdą kūrėme, naudodami abstrakčią animaciją. Filme pasakojame apie Gaono darbą, jo įtaką ir palikimą, o tai vėlgi yra dėl numanomo jo gyvenimo būdo, kuriame asmeninis gyvenimas užėmė santykinai nedidelę dalį. Norėdami geriau perteikti su Gaonu asocijuojamą dvasingumą, gylį ir mistiką, pasitelkėme muziką – ji pasakoja įtaigiau nei žodžiai,“ – apie meninius filmo aspektus pasakoja V. Puidokas. – „Asmeniškai dar kartą įsitikinau, kad kuriant istorinių asmenybių tema, yra daug svarbiau užduoti gerus klausimus, o ne pateikti tikslius atsakymus. Tikiuosi, šią žinutę įvertins ir filmo žiūrovai.“
Pirmą filmą žydų istorijos tema sukūręs V. Puidokas sako, kad kūrybinio proceso metu jautėsi tarsi pasinėręs į visiškai naują, nepažįstamą pasaulį. „Mano pasiruošimas buvo ilgas ir platus – pradedant straipsniais, literatūra, susitikimais su šios temos ekspertais ir baigiant vakarinėmis serialų „Shtisel“ ir „Unorthodox“ peržiūromis. Per šį laikotarpį daug sužinojau apie religinį žydų gyvenimą, jų istoriją. Bendraudamas su vietine žydų bendruomene turėjau galimybę iš arčiau susipažinti su žydiškuoju Vilniumi – buvusiu ir egzistuojančiu dabar. Galbūt geriausiai šias patirtis susumuoja faktas, kad pasivaikščiojimas Vilniaus gatvėmis prieš šio filmo kūrimą ir po jo man yra du skirtingi dalykai.“
Pasaulinė filmo premjera Jeruzalės žydų filmų festivalyje
22-asis Jeruzalės žydų filmų festivalis šiais metais vyks virtualioje Jeruzalės sinematekos platformoje. Jo metu neribojant geografinės vietovės bus galima nemokamai peržiūrėti V. Puidoko sukurtą filmą „Beieškant Vilniaus Gaono“ ir dvi diskusijas žydų istorijos tema. Diskusijos įrašytos anglų kalba su hebrajų kalbos titrais. Peržiūros pasiekiamos per šią nuorodą nuo lapkričio 12 dienos https://jer-cin.org.il/en/40394.
„Neįprasto laikotarpio metu festivalio žiūrovams siūlome geriausius šių metų filmus žydų tema. Festivalio programoje pristatome naujausius 2020-ųjų kūrinius, jau rodytus tarptautiniuose festivaliuose, taip pat dar niekur nematytus dokumentinius filmus apie šiuolaikinę žydų kultūrą, istoriją ir meną. Džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su Lietuvos kultūros institutu savo publikai galime pristatyti ambicingą programą, kurioje yra ir Vytauto Puidoko sukurtas filmas „Beieškant Vilniaus Gaono“, – pasakoja festivalio tarptautinių ryšių vadovė Daniella Tourgeman Glass.
Filmo premjerą lydės pokalbių programa. Iš anksto įrašytoje diskusijoje „Dingstantys žydai“ („The Disappearing Jews“) savo įžvalgomis apie istorinių figūrų vaizdavimą mene ir dokumentinių filmų kūrėjams kylančius iššūkius dalijasi filmo režisierius V. Puidokas, režisierė, video meno kūrėja Maya Zack. Pokalbį moderuoja režisierius, kino tyrėjas, rašytojas Benjaminas Freidenbergas.
Diskusijoje „Vilniaus Gaonas šiuolaikinėje žydų atmintyje“ („Vilna Gaon – A Contemporary Jewish Memory“) susitiks Jeilio universiteto šiuolaikinės žydų intelektinės ir kultūrinės istorijos profesorius Elli Sternas bei Lietuvos nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Juos kalbins Benjaminas Freidenbergas.
Ateityje laukia daugiau premjerų
Lietuvos kultūros institutas kartu su kultūros atašė ir partneriais Lietuvoje inicijavo dar du trumpo metro filmus, kurie savo žiūrovus pasieks šių metų pabaigoje: su Šiuolaikinio meno centru kuriamas filmas apie žydišką Vilnių Eglės Ridikaitės kūryboje (rež. Mikas Žukauskas), su kompanija „PVZ.LT“ – Kauno modernizmo architektūrą pristatantis filmas. Lietuvos kultūros institutas dėkoja visai kūrybinei komandai, konsultantams ir partneriams.