Gruodžio 11 d. Holono (Izraelis) dizaino muziejuje atidaryta paroda „Ekstremalumai”, kuri siekia pristatyti dizaino potencialą atskleidžiant, kritikuojant, priešinantis, mažinant, o kartais atvirkščiai – įgalinant XXI a. žmonijos patiriamas ekstremalias situacijas ir jas skatinančius mechanizmus.

Kaip rašoma Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Elenos Keidošiūtės pranešime, XXI amžiuje tampame liudininkais klimato krizės paveikto ekstremalus oro, kepinančio planetą rekordinėmis temperatūromis, siaučiančių gaisrų ir alinančių sausrų, potvynių bei audrų. Tuo pačiu, ekstremalios ideologijos ir politiniai pareiškimai, eskaluojami nesibaigiančių žiniasklaidos ciklų ir kurstomi augančios nelygybės bei nusivylimo, kviečia mus visus permąstyti savo būvį šioje planetoje. Mokslas, technologijos ir žmonių vaizduotė kuria naujas galimybes, kurios iškelia egzistencinius klausimus apie tai, ką reiškia šiandien būti žmonijos dalimi, kas yra natūralu, o kas dirbtina, bei kaip mes galime adaptuotis prie šių „naujų normų”, kurių tikrųjų pasėkmių mes dar nė nenumanome.

Tarp pristatomų kūrėjų Holono dizaino muziejuje atidarytoje parodoje – menininkas Tadas Maksimovas ir jo apgaulingai humoristinis, susimąstyti verčiantis darbas „Emotigun”. Tai yra motorizuota, per nuotolį kontroliuojama timpa, užtaisyta plačiai socialinėse platformose naudojamų „jaustukų” (emoticon) figūrėlėmis. Kūrinys klausia, ar mes tebetrokštame pripažinimo ir nuolatinio mūsų veikimo virtualioje erdvėje patvirtinimo, kai jis užklumpa mus fizine ataka? Sprendžiant iš didelio lankytojų susidomėjimo kūriniu ir pasiryžimo būti „apšaudomiems” parodos atidarymo vakarą, peršasi atsakymas – taip.

Parodos atidarymą lydinčioje konferencijoje „Dizainas ekstremalumų amžiuje” T. Maksimovas skaitė pranešimą „Kas būtų, jei „jaustukai” (emojis) egzistuotų iš tikrųjų?”. Menininkas aptarė situaciją, kuomet mes tapome priklausomi nuo momentinių aplinkinių reakcijų ir pagyrų, kurias suponuoja žmonių spaudžiami „patinka” (likes). Maksimovas bandė įsivaizduoti nematomą ryšį tarp negatyvių psichologinių ir įsivaizduojamų (?) fizinių tokio gyvenimo virtualioje erdvėje pasėkmių.

Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros institutas.