Lietuvos Kultūros Institutas
Kultūros naujienos, Projekto Wschod Kultury – Inne Brzmienia naujienos

LIETUVOS MENININKAI ŠVENČIA ISTORINĘ IR MODERNIĄ KAIMYNYSTĘ LIUBLINE

Lietuvos kultūros institutas

Birželio 27 dieną Liubline prasidedančiame festivalyje „Wschod Kultury – Inne Brzmienia“ (Kultūros saulėtekis – Kitokie garsai) Lietuvos kultūros institutas su partneriais pristato specialią kultūros programą „Litewski focus“. Keturias dienas truksiančiame festivalyje koncertuos muzikos grupės  „Solo Ansamblis“, „Garbanotas“, „Sheep Got Waxed“, „FUME“ ir džiazo grandai „Infiltrators Trio“. Literatūrinėje programoje su skaitytojais susitiks rašytojai Kristina Sabaliauskaitė ir Herkus Kunčius. Lankytojams taip pat bus pristatyta kino programa, fotografijos ir iliustracijų parodos, tarptautinio pripažinimo sulaukusių iliustruotojų Rasos Jančiauskaitės ir Elenos Selenos kūrybinės dirbtuvės.

Nuo romantiškos istorijos iki šiuolaikinės kultūros

Festivalį „Wschod Kultury – Inne Brzmienia“ nuo 2013 metų organizuoja trys Lenkijos miestai: Balstogė, Liublinas ir Ržešovas. Sujungus jėgas gimė atviras kultūros festivalis, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas muzikiniams pasirodymams, o taip pat tarpkultūrinį dialogą mezgančiai literatūrai, vaizduojamiesiems menams, kinui, tarpusavio supratimą skatinančioms diskusijoms. „Veržli, profesionali ir kiek pašėlusi Lietuvos kultūra Liubline švenčia dviejų valstybių istorinę ir modernią kaimynystę. Lenkijoje dirbančios kultūros atašė Rasos Rimickaitės puoselėjami ryšiai ir iniciatyvos leidžia mums jau antrą kartą – 2015 m. Lietuvos kultūros festivalis įvyko Krokuvoje – drauge pristatyti šiuolaikinę Lietuvos kultūrą ir stiprinti jos žinomumą kaimyninėje šalyje – ypač jaunimui, todėl kasmetinis vasaros festivalis, siūlantis savo lankytojams įvairius renginius, yra puiki terpė užmegzti ir sutvirtinti kultūrinius ryšius,“ – pasakoja Instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė.

Programa „Litewski focus“ parengta glaudžiai bendradarbiaujant su festivalio organizatoriumi „Warsztaty kultury“, kurio atstovai dar vasario mėnesį lankėsi Lietuvoje ir pasirinko jų manymu geriausiai šiuolaikinę Lietuvos kultūrą atspindinčius atlikėjus ir kūrėjus.

„Mūsų festivalis visuomet entuziastingai stebi muzikos ir kultūros tendencijas kaimyninėse šalyse. Per „Wschod Kultury – Inne Brzmienia“ gyvavimo metus jau pristatėme visą eilę menininkų iš Rytų Partnerystės šalių, taip pat iš Čekijos, Vokietijos ir Skandinavijos. Šių metų festivalyje dėmesį skiriame Lietuvai – nors jau kurį laiką tam ruošėmės ir įdėmiai stebėjome Lietuvos kultūros lauką, tačiau iki šiol neturėjome malonumo surengti tokio pristatymo. Ypač palankią galimybę įgyvendinti tokį sumanymą suteikia 2019-ieji, kai minime 450-ąsias Liublino unijos metines. Ši sukaktis yra puiki proga artimiau susipažinti su Lietuva ar net iš naujo ją atrasti, nes Lenkijoje Lietuva dažniausiai suprantama kaip svarbus romantizmo epochos centras. Atrodo, kad mūsų suvokimas užstrigęs praeityje ir todėl mes praleidžiame daugybę įdomių dalykų, kurie vyksta Lietuvos kultūroje. Tikimės, kad šių metų programa „Litewski focus“ paskatins mūsų publiką žengti pirmyn, susidomėti ir tyrinėti mūsų kaimynų kultūrą“, – lietuviškais renginiais džiaugiasi festivalio programos direktorė Agnieszka Wojciechowska.

Muzikos koncertai ir diskusijos

Specialioje festivalio programoje „Litewski focus“ pasirodys penkios skirtingų žanrų muziką atliekančios grupės. Lietuvos muzikos sesiją pradės sad dance bei post-punk elektronikos grupė „Solo Ansamblis“, 2016 m. pelniusi geriausios alternatyvios muzikos grupės Lietuvoje apdovanojimą. Muzikos pristatymą tęs „visam pasauliui džiaugsmą dovanojantis“ kolektyvas „Garbanotas“, iš kurio estafetę perims džiazą, elektroninę ir akademinę muziką derinantys trio „Sheep Got Waxed“ ir deep, dub, electro ir trip hop stilių muzikos atlikėjas „FUME“ – Maksimilianas Opriška. Muzikinę programą Senajame Liublino teatre užbaigs „Infiltrators Trio“ vardu prisidengusių džiazo virtuozų – Dmitrijaus Golovanovo, Jano Maksimovičiaus, Arkadijaus Gotesmano – pasirodymas.

Muzikos maratoną lydės žinomo Lenkijos muzikos žurnalisto Jarosławo Szubrychto moderuojama diskusija apie Lietuvos muzikos rinką „Kaip skamba Lietuva“, kurioje įžvalgomis dalysis Lietuvos muzikos verslo asociacijos projektų ir programos „What’s Next in Music?“ vadovė Vilma Dzienaitė, prodiuseris, „Suru Records“ leidėjas, „Suru.lt“ redaktorius Andrzejus Bong ir grupės „Sheep Got Waxed“ muzikantas Adas Gecevičius.

Literatūra: bestseleriai ir nauji vertimai

Literatūrinės festivalio programos žvaigždės – rašytojai Kristina Sabaliauskaitė ir Herkus Kunčius. Tarptautinio bestselerio „Silva rerum“ autorė K. Sabaliauskaitė festivalyje kalbėsis apie Lenkijoje ypatingos sėkmės sulaukusias pirmąją ir antrąją tetralogijos knygas. 2016 metais Izabelos Korybut-Daszkiewicz išversta pirmoji romano dalis entuziastingose recenzijose buvo įvardyta kaip „monumentalus tekstas, aukščiausios prabos literatūra, universalus romanas apie žmogiškumą“, pateko į prestižinės Centrinės Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą. Dar didesnio populiarumo Lenkijoje sulaukė 2018 m. išleista antroji K. Sabaliauskaitės romano „Silva rerum“ dalis, kritikų įvertinta už išskirtinį literatūrinį meistriškumą ir priskirta prie reikšmingiausių šiuolaikinių Europos istorinių romanų.

„Šiemet minime reikšmingą Lietuvos kultūrai ir istorijai datą – Liublino unijos 450 metų jubiliejų. Abiejų Tautų lygiavertė sąjunga Lietuvos didžiajai kunigaikštystei palengvino kontaktus su Vakarais ir suteikė reikšmingą Europos kultūros kryptį bei pagreitį, pražydusį Vilniaus universitetu, pasauliui reikšmingais intelektualiniais bei literatūros veikalais ir meniniais stiliais. Imliai ir godžiai atsivėrusi klasikinės Europos įtakoms, Lietuva per ateinančius šimtmečius kūrė savitas formas, be kurių šiandien neįsivaizduojame mūsų miestų, kraštovaizdžio ir paveldo. Išlaikę lietuviškąjį savitumą, vis dėl to turime ir daugybę sąsajų su Lenkija: bendrą spalvingą istoriją, bendrą meilę pilietiškumui ir laisvės vertybėms, bendrus abiejų kultūrų subrandintus istorinius literatūros ir meno kūrėjus. Todėl labai prasminga, kad šio reikšmingo jubiliejaus metais vėl būtent Liublinas tampa abiejų šalių istorikų, menininkų, literatų susitikimo tašku: juk esame skirtingi, saviti, o tuo pat metu istoriškai mums nėra kitos tokios artimos tautos, su kuria galima būtų susikalbėti iš pusės žodžio apie bendrą istoriją, bendrą estetinę pajautą ir daugybę kitų dalykų“, – nuomone apie Lietuvos kultūros programą  festivalyje Liubline dalijasi Kristina Sabaliauskaitė, kuri šįkart su  Lenkijos vertėja, mokslininke Ola Hnatiuk ir žymia Ukrainos rašytoja, vertėja Natalka Śniadanko diskutuos aktualia tema apie rašytojo atsakomybę perpasakojant istorinius įvykius.

Lenkijos skaitytojams gerai pažįstamas rašytojas Herkus Kunčius kartu su Ukrainos literatūros kritiku, vertėju Ołeksandru Bojczenko pristatys ką tik į lenkų kalbą išverstą naujausią savo knygą „Lietuviškos apybraižos“ („Obrazki litewskie“, vert. Kamilis Pacela) ir dalyvaus diskusijoje, kurioje  su Ukrainos rašytoju Jurijumi Andruchowycziumi ir Lenkijos rašytoju Marcinu Wrońskiu kalbės apie rašytojo laisvę žaisti su istorija, ją perkurti.

Festivalio metu knygyne „Slowobranie“ bus galima susipažinti su Lenkijoje išleistomis Lietuvos autorių knygomis, jų įsigyti.

Iliustracijos paroda ir kūrybinės dirbtuvės

Lenkijos kuratorė Ewa Solarz, Lietuvoje žinoma kaip Modernaus meno centro išleistos knygos „D.I.Z.A.I.N.A.S.“ autorė, festivaliui parengė unikalią Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vaikų knygų iliustruotojų parodą „Peekaboo. Graphic design for kids“ (Kukū. Grafinis dizainas vaikams). Parodoje eksponuojami penkių tarptautinio pripažinimo sulaukusių Lietuvos iliustruotojų Kęstučio Kasparavičiaus, Ingos Dagilės, Rasos Jančiauskaitės, Aušros Kiudulaitės, Elenos Selenos kūriniai. Kuratorė E. Solarz siūlo ne tik apžiūrėti iliustruotas knygas, bet ir kviečia įžengti į stebuklingą knygų pasaulį, kuriame lankytojus pasitiks pagal autorines iliustracijas pagaminti personažai ir animaciniai filmai. Paroda veiks nuo birželio 22 d. iki spalio 30 d. Festivalio metu iliustruotojos R. Jančiauskaitė ir E. Selena surengs ketverias kūrybines dirbtuves.

Kino filmų programa: revoliucija ir stebuklai

Sinefilams Lietuvos kino centras ir festivalio „Wschod Kultury – Inne Brzmienia“ organizatoriai siūlo tarptautiniuose festivaliuose apdovanotų filmų programą, kurioje žiūrovams pristatomi Eglės Vertelytės „Stebuklas“ (2017 m.), Mindaugo Survilos „Sengirė“ (2017 m.), Giedrės Žičkytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ (2011 m.) ir Raimundo Banionio „Vaikai iš „Amerikos” viešbučio“ (1990 m.).

Fotografijos parodos: gyvenimas Lietuvos senamiesčiuose ir karo atbėgėliai Vilniuje

Festivalio pirmą dieną bus atidarytos dvi fotografijų parodos. Pirmojoje  Lietuvos fotomenininkų sąjunga pristato Romualdo Požerskio ekspoziciją iš 1974-1982 m. sukurto gatvės fotografijos ciklo „Lietuvos senamiesčiai“. Juodai baltoje serijoje fotografas itin jautriai ir dėmesingai užfiksavo paprastų žmonių gyvenimus ir legendas griūvančiuose Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus senamiesčiuose.

Antroji – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parengta Boleslovos ir Edmundo Zdanovičių fotografijų paroda „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ (kuratorė Vaida Sirvydaitė-Rakutienė). Draugijos Vilniaus kraštui remti užsakymu sukurtose fotografijose įamžinta Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių – lietuvių, lenkų, žydų – kasdienybė, atskleidžianti socialinius, kultūrinius ir emocinius jų gyvenimo Vilniuje aspektus.

Abi parodos Liubline veiks iki liepos mėnesio pabaigos.

VISŲ RENGINIŲ PROGRAMĄ RASITE ČIA.

Lietuvos kultūros pristatymą „Litewski focus“ festivalyje „Wschod Kultury – Inne Brzmienia“ rengia ir koordinuoja Lietuvos kultūros institutas ir kultūros atašė Lenkijos Respublikoje Rasa Rimickaitė.

Lietuvos kultūros pristatymo festivalyje partneris – „Warsztaty Kultury“.

Lietuvos kultūros pristatymo „Litewski focus“ partneriai Lietuvoje: Lietuvos kino centras, „Tilto namai“, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, „Damn Good“, „suru.lt“.

Lietuvos kultūros pristatymą festivalyje „Wschod Kultury – Inne Brzmienia“ iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.