Viena seniausių Vilniaus knygų mugės tradicijų – DISKUSIJŲ KLUBAS – ir šiemet pakvies net į aštuonias diskusijas aktualiomis temomis. Diskusijų klubo vieta – FORUMAS / 3 salė

Vasario 21 d., ketvirtadienis, BIČIULIŲ DIENA

14 val.

Diskusija „Žemininkai ir jų bendraamžiai: dvidešimtųjų karta lietuvių poezijoje“

Dalyvauja Donata Mitaitė, Kęstutis Nastopka, Elena Baliutytė-Riliškienė. Moderuoja Dalia Satkauskytė.

2019 m. pažymėsime Alfonso Nykos-Niliūno 100-ąsias gimimo metines, jau trečiąjį žemininkų jubiliejų. 2020 m. visi žemininkai bus šimtamečiai, o 2021 m. švęsime ir antologijos „Žemė“ pasirodymo septyniasdešimtmetį. Akivaizdu, kad žemininkai išlaikė istorijos išbandymą ir tebėra vienas iš mūsų literatūros kanono centrų. Tačiau rūpi paklausti, kaip laikas paveikė jų kūrybos vertinimus, kaip jie atrodo visame lietuvių literatūros procese ir kas yra kiti to proceso personažai, panašiu laiku gimę lietuvių poetai. Ar iš viso įmanoma kalbėti apie dvidešimtųjų gimimo metų kartą lietuvių poezijoje? Ar verta ieškoti bendro kartos vardiklio? O gal rasime tik skirtumų?

16 val.

Diskusija „Kas užkeikė novelę?“

Dalyvauja Danutė Kalinauskaitė, Daina Opolskaitė, Renata Šerelytė. Moderuoja Audinga Peluritytė.

Gera novelė yra bene trumpiausias, tačiau įtikinamas geros literatūros pavyzdys proza. Iš trumpos novelės galime spręsti apie literatūros būklę. Jei novelė gerai struktūruota, trumpu pasakojimu pristato stiprią problemą, tokia novelė tarsi nesutrūkinėjęs siūlas rodo visą audinio grožį. Prasta novelė savo ydas atskleidžia stipriau nei ilgas romanas, kurio išsiplėtotos šalutinės istorijos gali lengvai kompensuoti pagrindinio pasakojimo trūkumus. Novelė yra tarsi eilėraštis proza, jos struktūra, kompozicija ir kalba turi sukurti darnų vienį ir pasakoti apie mus čia ir dabar. Kokie klausimai mums aktualūs, kokioje atmosferoje gyvename, kas mes esame? Deja, novelių, kaip ir novelistų, lietuvių literatūroje mažuma, ir neatrodo, kad situacija keistųsi. Kas užkeikė lietuvišką novelę ir kas turi prisiimti misiją ją atkerėti?

16 val.

Diskusija „Kūrėjo laisvė ir atsakomybė: kur driekiasi ribos?“ konferencijų salė 5.2

Dalyvauja: Loreta Mačianskaitė, Vaidas Jauniškis, Giedrė Jankevičiūtė, Vytautas Ališauskas. Moderuoja Aurimas Švedas

Nepriklausomos Lietuvos kultūros istorijos kardiogramoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kuomet menininko tekstas, spektaklis ar performansas supurtė visuomenę ir iššaukė prieštaringas reakcijas: buvo aptarinėjamas, kritikuojamas, smerkiamas. Vienos paskutiniųjų, prieš pat Knygų mugę, Lietuvoje įsiplieskusių aistringų diskusijų epicentre – Mariaus Ivaškevičiaus romanas „Žali“.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis nepriklausomybės epochoje išgyvenome įvairius „meno skandalus“? Ką su šiais skandalais susijusios audringos polemikos gali mums pasakyti apie kūrėjų intencijas, susiklosčiusią situaciją konkrečiame meno lauke, pagaliau – apie konfliktuose dalyvaujančias interesų grupes ar visuomenės mentaliteto ypatumus? Nemažiau svarbūs, tik dar sunkiau atsakomi yra šie klausimai: Ar kūrėjo laisvė yra absoliuti? O gal rašytojui arba performansų autoriui, kaip ir mokslininkui arba pedagogui, galioja toks dalykas kaip atsakomybė? Tik kas šiuo atveju turi teisę brėžti tokios atsakomybės ribas?

Vasario 22 d., DAR ILGESNIS PENKTADIENIS

14 val.

Diskusija „Negrožinės literatūros suklestėjimas: ką ir kodėl skaitome?“

Dalyvauja Gediminas Baranauskas, Maryja Šupa, Audrius Ožalas. Moderuoja Jūratė Čerškutė.

Nuo Yuvalio Noah Harario ir jo „Homo sapiens“ pasirodymo 2011 m. galime drąsiai skaičiuoti negrožinės literatūros augimą, o pastaraisiais metais ir akivaizdų jos suklestėjimą bei masinį skaitomumą. Kas lėmė ir lemia, kad tokios knygos yra paklausios ir skaitomos būtent dabar? Apskritai, kodėl vis daugiau žmonių skaito faktinę literatūrą, išmoningai parašytas biografijas, bet ne grožinius tekstus? O jeigu atsigręžtume į lietuvių negrožinių knygų pasaulį – kodėl mūsų negrožinė literatūra yra kitokia nei, pavyzdžiui, anglakalbio pasaulio? Gal todėl ir neturime lietuviškojo Y. N. Harario. Bet ar mums jo išties stinga ir reikia? Šiuos ir kitus klausimus diskusijoje apie negrožines knygas gvildens tie, kurie jas skaito, kritiškai reflektuoja ir leidžia. 

16 val.

Diskusija „Atsisveikinimas su laikinąja sostine“

Dalyvauja Daiva Citvarienė, Herkus Kunčius, Tomas Grigalevičius, Aleksandra Fominaitė. Moderuoja Rytis Zemkauskas.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia lankytojus į diskusiją apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Imperijos tvirtovei teko atlikti pareigą atsikūrusiai Lietuvos valstybei – būti laikinąja sostine. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra. Okupacijos laikais „laikinoji sostinė“ įgavo patyčių konotacijų, o vėliau tapo banalia medijų kliše be jokio turinio. Šiandien Kaunas išgyvena pokyčių ir optimizmo laiką. 2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Tai – proga paskutinį kartą aptarti dramatišką Kauno šimtmetį ir palikti laikinosios sostinės titulą istorijos knygoms. Kalbėsime apie Kauno ateitį be laikinumų.

Vasario 23 d., NEKASDIENIAI PASIMATYMAI

15 val.

Diskusija „Noras skaityti apie save. Kaip mes iš naujo atrandame nacionalinius rašytojus“

Dalyvauja Nora Ikstena (Latvija), Reinas Raudas (Estija) ir Kristina Sabaliauskaitė (Lietuva). Moderuoja Rasa Drazdauskienė.

Jau ne pirmus metus stebimas augantis skaitytojų susidomėjimas savo šalies autorių knygomis. Tai būdinga ne tik Lietuvai, bet ir kaimyninėms šalims. Kokie poreikiai skatina šį reiškinį? Ko mes, kaip skaitytojai, ieškome ir ką gauname skaitydami savo šalies rašytojus? Ar jau galima kalbėti apie nykstantį skirtumą tarp gimtąja kalba parašytų ir verstinių knygų populiarumo bei poveikio? Kaip kalbėti apie nacionalinę literatūrą, jos ypatumus ir tradicijas globaliame pasaulyje?

16 val.

Diskusija „2019-ieji: dramatiška Europos dėlionė“

Dalyvauja Linas Kojala, Aurelijus Katkevičius, Arnoldas Pranckevičius. Donatas Puslys. Moderuoja Edmundas Jakilaitis

Užtenka pažvelgti į žiniasklaidą, kad suprastume, jog tarptautinėje politikoje netrūksta iššūkių: Europą kamuoja migracijos krizė, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos Sąjungos, Donaldo Trumpo ir tradicinių sąjungininkų santykiai įtempti kaip niekada anksčiau, Ukraina ir toliau kariauja. O kur dar artėjančio finansinio sunkmečio nuotaikos. Visi šie procesai tiesiogiai susiję ir su Lietuva, kuri jau 15 metų yra ES narė. Todėl L. Kojalos knygos „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ pristatyme bus bandoma suvokti, kodėl kyla – ir kaip galėtų plėtotis – aktualiausios šiandienos dilemos. Juk jos neišvengiamai lems ir mūsų visų ateitį.

Vasario 24 d., ŠEIMOS DIENA

13 val.

Diskusija „Knygos galia“

Dalyvauja Jūratė Sučylaitė, Kęstas Kirtiklis. Moderuoja Kristupas Sabolius.

Ar knygos miršta? Šiandien vis dažniau pastebima, kad spausdintų žodžių reikšmė sumenko, o skaitymo vietą užima naujos komunikacijos ir medijavimo formos. Kita vertus, šiuolaikinėje kultūroje netrūksta atvejų, kai žmonės radikaliai pakeitė savo gyvenimą paveikti knygų. Kai kada tikslingai parinkti literatūros kūriniai gali įgauti net gydomąjį poveikį. Taigi – ar knygos išlaikė savo galią „Snapchato“, „Instagramo“ ir „Emoji“ epochoje?