Mažesnės galimybės vienija dideliems iššūkiams

Spalio 1-2 dienomis pirmą kartą Vilniuje vyks Europos Sąjungos kultūros institutų tinklo (EUNIC) ir Lietuvos kultūros instituto organizuojamas tinklo atstovų susitikimas. Šiuolaikinio meno centre dalyviai iš 12 valstybių diskutuos, kaip iššūkius, kuriuos turi įveikti mažesnius finansinius ir žmogiškuosius išteklius turintys kultūros institutai, paversti galimybėmis. Susitikimo metu tikimasi susitarti dėl glaudesnio tokių institutų tarpusavio bendradarbiavimo, pristatant Europos Sąjungos kultūrą užsienyje bei nacionalines kultūras sąjungos viduje.

Įvairialypis EUNIC‘o tinklas vienija 36 narius – kultūros institutus ir valstybių institucijas iš visų Europos Sąjungos šalių. Jam priklauso ir dideli, beveik kiekvienoje pasaulio valstybėje veikiantys institutai, ir mažesni, kultūros srityje siekiantys labai aiškiai apibrėžtų tikslų. Skirtingos misijos, ištekliai ir galimybės lemia skirtingą įsitraukimą į EUNIC‘o veiklas ir skirtingas kultūros diplomatijos tikslų įgyvendinimo strategijas.

„Ši įvairovė taip pat suteikia ir daugybę galimybių veikti, – sako Briuselyje įsikūrusio EUNIC‘o biuro direktorė Gitte Zschoch. – Vilniuje mažesnius filialų tinklus ir/arba mažesnius išteklius turintys nariai susitinka diskutuoti apie galimybes įsitraukti formuojant ES tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje strategiją ir ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo dalyvavimą pačiame EUNIC‘o tinkle. Tikimės pasiekti naują veiklos lygį, kuris sustiprins visą EUNIC‘o tinklą“.

Pasak Lietuvos kultūros instituto direktorės Aušrinės Žilinskienės, kalbant apie stambiausius EUNIC‘o projektus, vykdomus už ES ribų, reikia pripažinti, kad juos geba koordinuoti ir įgyvendinti tik didieji kultūros institutai. „Pavyzdžiui, Getės institutas, Prancūzų institutas, Britų taryba turi tankius pasaulinius tinklus, valdo solidžius finansinius išteklius ir remiasi patirtimi grįstomis ilgametėmis darbuotojų kompetencijomis, todėl natūralu, kad svarbiausias vaidmuo ir atsakomybės atitenka galintiems jų imtis. Tuo tarpu mažesnes galimybes turintiems Baltijos ir Skandinavijos šalių, Austrijos, Belgijos, Čekijos, Graikijos, Maltos, Nyderlandų ir kt. valstybių kultūros institutams yra sudėtingiau energingai dalyvauti EUNIC‘o veiklose ar jas derinti su nacionalinės kultūros sklaidos uždaviniais, todėl ir gimė mintis ieškoti glaudesnio bendradarbiavimo galimybių – pasakoja A. Žilinskienė“.

2016 metais priimtame bendrajame komunikate dėl tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje strategijos, pažymėta, kad norint visapusiškai išnaudoti jungiantį kultūros potencialą tarptautiniuose santykiuose, nepakanka tik viešinti Europos kultūrų įvairovę, reikia puoselėti naują dialogo, įsiklausymo ir mokymosi vieniems iš kitų, taip pat bendros pajėgumų plėtotės ir visuotinio solidarumo dvasią. „Matome, kad mažesnės galimybės ima vienyti didesniems iššūkiams, todėl tikiuosi, kad susitikimo Vilniuje metu rasime, kaip įgalinti mažųjų patirtis ir suteikti galimybę jiems aktyviau įsitraukti į ES kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesus, – lūkesčiais dalijasi A. Žilinskienė. – Mums tai reikštų geresnes galimybes intensyvinti Lietuvos kultūros tarptautiškumą tiek ES, tiek už jos ribų esančiose Lietuvai strategiškai svarbiuose Šiaurės Amerikos ir Azijos regionuose“.