Rusijos sostinėje surengtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos pristatymas – koncertinė programa ir paroda – pristatė Maskvos publikai šio išskirtinio menininko kūrybos įvairovę.

Pianisto, Čiurlionio provaikaičio Roko Zubovo ir Sonatos Zubovienės programa „Čiurlionio pasaulis – muzikoje, žodyje, tapyboje“ sulaukė išskirtinio rusų publikos dėmesio. Maskvoje pianistai ją atliko du kartus. Rugsėjo 16 d. Carycino Taikomosios dailės muziejuje Lietuvos Ambasados vakaro metu bei Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos I. Archipovos salėje rugsėjo 19 d. Pirmasis koncertas vyko 18 a. rūmų teatro salėje ir buvo tiesiogiai transliuojamas „Kultura RF“ svetainėje, kurioje transliaciją stebėjo 490 tūkstančių žiūrovų. Antrasis koncertas vyko sekančią dieną po parodos „M. K. Čiurlionis – fotografas: nežinomi kūrybos puslapiai“ atidarymo ir priviliojo nemenką dalį parodoje apsilankiusios publikos bei meno profesionalų.

Zubovų parengta programa jungia tris skirtingas Čiurlionio kaip menininko raiškos sritis – muziką, poetinę prozą ir tapybą, kurios vaizdo projekcijos iliustruoja muzikos ir skaitomų tekstų kuriamą siužetą. Pastarasis rutuliojasi nuo jaunatviškos simfoninės poemos „Miškas“ ir Lietuvos gamtos grožio išgyvenimo dramatiškos „Jūros“ linkui. Carycino muziejuje Čiurlionio prozos fragmentus skaitė aktorius Maksimas Linnikovas, o Archipovos salėje – Sonata Zubovienė. Dvi skirtingos, bet vienodai paveikios interpretacijos atskleidė šiek tiek kitus Čiurlionio mąstytojo aspektus: aktorius Linnikovas išryškino dramatišką Čiurlionio pasaulėvoką, Sonata Zubovienė nuspalvino ją lyriškais tonais. Abiem atvejais žiūrovai ir klausytojai tarsi užburti paniro į beveik meditacinę būseną. Rusijoje Čiurlionis neabejotinai yra Lietuvos kultūros angelas sargas.

Rugsėjo 18 d. Maskvos Puškino muziejaus filiale „Memorialinis Andrejaus Belo butas” atidaryta paroda „M. K. Čiurlionis – fotografas: nežinomi kūrybos puslapiai”, kurioje eksponuojamos dailininko fotografijų iš jo paties parengto albumėlio „Anapa išvaizdai. 1905”. Paroda surengta muziejui bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ambasada Rusijoje, Memorialiniais M. K. Čiurlionio namais Vilniuje ir Kauno Valstybiniu M. K. Čiurlionio meno muziejum

Parodos atidaryme dalyvavo R. Zubovas, kuris papasakojo apie parodą, apie Čiurlionio kelionę į Anapą, jo metus Varšuvoje, draugus menininkus bei apsisprendimą skirti savo kūrybą Lietuvai, tapusį pagrindine jo gyvenimo programa. Paties Andrejaus Belo kūryba jam buvusi nežinoma, tačiau susipažinęs su ekspozicija jis suprato, kaip Čiurlionio dvasiniai ieškojimai buvo artimi šiam garsiausiam rusų kultūros mistikui rašytojui. Savo kalbą Rokas Zubovas iliustravo fortepijoniniais Čiurlionio kūriniais. Įspūdingai, tarsi atitardami nuotraukose esantiems kalnams, uoloms ir jūrai, skambėjo keli kūriniai, kompozitoriaus parašyti grįžus iš Anapos, Čiurlionio kūrybai būdingą liaudies dainų naudojimą iliustravo variacijos dainos „Bėkit, bareliai” tema bei keli liaudies dainų motyvais sukurti muzikiniai ekspromtai, o dingusių ir atrastų kompozitoriaus rankraščių istoriją palydėjo keli Čiurlionio polonezai. Koncerto pabaigoje nuskambėjo „Svajone” ir „Lakštingala”.

Tardama baigiamąjį žodį Memorialinio Andrejaus Belo buto muziejaus direktorė Monika Spivak prisipažino, kad maniusi, jog Čiurlionio nuotraukų paroda bus geras švietėjiškas projektas, kuris leis rusų žiūrovui susipažinti su dar nežinoma Čiurlionio kūrybos dalimi. Tačiau išėjo taip, kad jau kabinant parodą pasijuto, kaip Belo tėvų svetainė, kurioje paroda eksponuojama, prisipildė Anapos saulės šviesos, kalnų erdvės ir oro, jūros švytėjimo, o tai reiškia, kad paroda tapo estetiniu įvykiu. Taigi Čiurlionis iš tiesų atsiskleidė kaip dar vienos meno srities – fotografijos – profesionalas.

Paroda „M. K. Čiurlionis – fotografas: nežinomi kūrybos puslapiai” veiks iki spalio 28 d.