(Lietuvos kultūros instituto Vizitų programos užrašai)

Birželio pradžioje Lietuvos kultūros instituto ir kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Živilės Etevičiūtės kvietimu Vilniuje lankėsi Skandinavijos šalių kultūros institucijų meno direktoriai ir kuratoriai: Axelis Wiederis (Bergen Kunsthall, Bergenas), Petteris Petterssonas (Lilith Performance Studio, Malmė), Anna Holm (Overgaden – Institut for Samtidskunst, Kopenhaga) ir Christianas Skovbjergas Jensenas (Inter Arts Center, Malmė).

Vizito metu skandinavai susipažino su Jurgos Daubaraitės ir Jono Žukausko, Kristinos Inčiūraitės, Roberto Narkaus, Julijono Urbono, Linos Lapelytės, Akvilės Anglickaitės, Dariaus Žiūros, Augustino Serapino, Deimanto Narkevičiaus, Vitalijos Jasaitės, Gintarės Minelgaitės, Onos Lozuraitytės, Petro Išoros, Vlado Dieninio, Adomo Narkevičiaus, Lauros Kaminskaitės, Andrejaus Polukordo, Žilvino Landzbergo, Arturo Bumšteino, Antano Gerliko, Andriaus Artutuniano, Mato Labašausko kūryba, lankėsi Šiuolaikinio meno centre, Nacionalinėje dailės galerijoje, Kirtimų kultūros centre, „Rupert“, menininkų studijose.

Petteris Petterssonas Malmėje įkūrė studiją „Lilith Performance Studio“ – nepriklausomą performansų kūrėjų platformą, kuri inicijuoja naujų meno kūrinių atsiradimą. Kasmet atrinkti performansų menininkai iš viso pasaulio turi galimybę sukurti ir pristatyti savo darbą studijoje arba kitoje Malmės miesto erdvėje. Petterio tikslas Lietuvoje – susipažinti su šalies performanso lauku. „Ieškau ambicingų sumanymų turinčių kūrėjų. Manau, kad keletą tokių čia tikrai sutikau, dialogą jau pradėjome“, – pripažino studijos meno vadovas. „Mūsų institucijai yra įdomus tie performansų menininkai, kurie turi savarankiško veikimo patirties, kurie geba susikurti savo pasaulį. Kaip suprantu, Lietuvoje, kur meno rinka nėra didelė, susiklostė būtent tokios aplinkybės, kad menininkui yra gana įprasta ne tik ieškoti egzistuojančių sistemų ar struktūrų, bet ir formuoti jas patiems“, – teigė P. Petterssonas. Jis ketina grįžti į Lietuvą išsamesniam tyrimui ir kviesti keletą menininkų apsilankyti „Lilith Performance Studio“.

Kopenhagos šiuolaikinio meno centro „Overgarden“ kuratorė Anna Holm jau iki vizito buvo susidariusi įspūdį, kad Lietuvoje yra daug jaunų įdomių menininkų. Vilniuje ji ne tik bendravo su kūrėjais, bet ir domėjosi infrastruktūra – institucijomis, erdvėmis – ir jų veikimo būdais. „Galiu pasakyti iš savo patirties, kad asmeninis santykis, susitikimas su menininku yra labai svarbus. Daug ką randame internete, bet tai nėra tas pats, kas buvimas su kūrėju viename kambaryje, kur gali išgirsti, kaip jis kalba, kaip pristato savo darbus“, – pastebėjo kuratorė.

Jos kolega, Bergeno šiuolaikinio meno centro „Bergen Kunsthall“ direktorius Axelis Wiederis taip pat pasisėmė daug įspūdžių iš tiesioginio bendravimo su Lietuvos menininkais: „Esu maloniai nustebintas ir pradedu galvoti, kad Lietuva – tarsi įdomių kūrėjų Eldoradas! Dar galėčiau pastebėti, kad daro įspūdį Lietuvos menininkų darbų konceptualumas, tai, kad mano sutiktieji turi labai daug žinių, tvirtai, išsamiai pristato savo idėjas, geba įdomiai ir išraiškingai reflektuoti savo kūrybą. Manau, iš dalies šias savybes lemia jūsų dinamiška socialinė padėtis“, – svarstė A. Wiederis.

Pagrindinės Malmės šiuolaikinės muzikos scenoje veikiančios įstaigos IAC (Inter Arts Center) direktorius Christianas Skovbjergas Jensenas yra neblogai susipažinęs Lietuvos menininkais, kuratoriais, meno institucijomis. Lundo universitetui priklausančiame IAC centre, kuriame yra garso įrašų studijos, parodinės erdvės ir menininkų rezidencijos, jau yra viešėję „Pakui Harware“ duetas Ugnius Gelguda ir Neringa Černiauskaitė, prieš keletą metų Christianas kaip kuratorius dirbo su menininku Ignui Krunglevičiumi, taip pat su Emilija Škarnulyte. Šio vizito metu jis tyrė Lietuvos garso meno lauką. „Nemanau, kad įmanoma lengvai apibendrinti, pasakyti, kad štai šiuolaikinis Lietuvos menas yra vienoks ar kitoks. Be jokios abejonės, esate tikrai gerai integravęsi į globalią meno sceną. Kita vertus, visos šalys turi savo unikalių, specifinių bruožų. Šiuo atveju svarbiausia yra tautos praeitis, jūsų istoriniai ryšiai su Lenkija, Sovietų Sąjunga – šie aspektai vienaip ar kitaip visada „iššoka“ bendraujant su lietuvių menininkais arba jų kūryboje. Kaip ir kiekviena jūsų meno institucija – visos turi unikalią istoriją, kuri atsispindi ir dabartyje. Man didžiulį įspūdį daro tai, kokią įtaką institucijoms, jų savitumui, veiklos kryptims – ar tai būtų Vilniaus dailės akademija, ar Šiuolaikinio meno centras, ar kitos – daro žmonės, kurie jas kūrė anksčiau ir kuria dabar, jų asmenybės“, – svarstė C. S. Jensenas.

Lietuvos kultūros instituto nuo 2015 m. vykdoma Vizitų programa yra vienas efektyviausių būdų pristatyti ir populiarinti Lietuvos kultūrą užsienyje, o taip pat stiprinti Lietuvos menininkų ir kultūros profesionalų įsitvirtinimą tarptautiniuose tinkluose. Programa yra skirta įvairių sričių šiuolaikinio meno kuratoriams, festivalių ir rezidencijų atstovams, kultūros apžvalgininkams, leidėjams, kuriems suteikia galimybę iš arti susipažinti su Lietuvos menų scena, atrasti Lietuvos kūrėjus, institucijas ir kuratorius, užmegzti ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Vizitų programa taip pat Lietuvos kultūros lauką supažindina su naujomis kuravimo praktikomis ir skatina idėjų mainus.