Gegužės 17 d. Tel Avive, Žydų išeivių iš Vilniaus miesto ir jo apylinkių draugijoje „Beit Vilna” įvyko Icchoko Rudaševskio „Vilniaus geto dienoraščio” pristatymas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Lietuvos žydų bendruomenės inicijuotas ir kartu su „Beit Vilna” ir Lietuvos ambasada Izraelyje įgyvendintas pristatymas sutraukė gausų būrį klausytojų – tiek tuos, kuriuos su Vilniumi ir skausminga jo XX a. praeitimi siejo asmeninės istorijos, tiek tuos, kurie susidomėjo diskusija apie šį jautrų paauglio berniuko tekstą jidiš kalba.

Pokalbyje ir dienoraščio ištraukų skaityme dalyvavo knygos sudarytojas ir vertėjas Mindaugas Kvietkauskas, knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky bei garbės viešnios – dienoraštį išsaugojusi Icchoko pusseserė Sorė Voloshin-Kalivač, šiuo metu gyvenanti Jeruzalėje, bei antros eilės pusseserė Golda Messeg Rudaševskaja, kurios būtent tą vakarą pasimatė pirmą kartą. Icchoko giminaitės dalijosi prisiminimais ir savo pačių patirtimis karo metais. Susirinkusieji galėjo išgirsti dienoraščio tekstą skambant originalo jidiš, hebrajų, anglų ir lietuvių kalbomis bei susipažinti su unikaliu knygos apipavidalinimu, kuris S. Chlebinskaitės rankose tapo visos šios istorijos metafora – knyga be viršelių ir be pabaigos – pripildyta iki šiol niekam nežinomų ir nematytų archyvinių nuotraukų.

Pristatymą dar ypatingesniu padarė Izraelio simfoninio orkestro smuikininko Elyakum Salzman, kurio šaknys taip pat Vilniuje, atliekama muzika. Ją maestro atliko Vilniaus getui dedikuotu „Vilties smuiku“ iš Weinsteinų šeimos kolekcijos.

Icchokas buvo vienintelis Rudaševskių šeimos, persikėlusios gyventi į Vilnių XX a. trečio deš. pabaigoje, vaikas. Jo tėvas Eliyahu dirbo leidykloje, o mama Roza buvo siuvėja. Icchoko vaikystė bėgo įprasta vaga išsilavinusioje ir pasaulietiškoje šeimoje. Icchokas buvo jaunas talentingas vaikinas, kuris domėjosi istorija bei literatūra, o vilniečius literatus Abraomą Suckeverį ir Šmerelį Kačerginskį laikė savo mokytojais. Jo išskirtinis, bet ir kasdienis balsas liudija ir atskleidžia sunkias patirtis už Vilniaus geto sienų. Icchokas nužudytas su savo šeima Paneriuose 1943 m.