Gegužės 17 d. Milane, šiuolaikinio meno galerijoje „The Flat – Massimo Carasi” duris atvėrė “Progetto Atlas” kuruota paroda Pop my bling bling, kurios dalyviais tapo ir “Young Poor Artists“ menininkų grupė iš Lietuvos. Parodoje buvo eksponuojami du darbai: pirmasis, TV Shop – video darbas, kuriame naudojant teleparduotuvės formatą sarkastiškai apibendrinamas santykis tarp menininko ir visuomenės. Antrasis, Gedvilės Tamošiūnaitės, kūrinys Collection pristatė virtualiąją kultūrą atspindinčius vaizdus, paverstus 3D objektais, kurie virtę fiziniais daiktais netenka savo pirminės išvaizdos ir spalvos, bei tampa atviri interpretacijoms.

Per tris parodos Pop my bling bling dienas, įvyko daug humaniškų transformacijų, susijusių su atviru dialogu bei daugiaplanėmis šiuolaikinio meno klausimus keliančiomis konfrontacijomis. Koks yra meno naudingumo vaidmuo parodoje šiandien? Menininkai teigia, kad parodos atidarymas žymi pačią galutinę parodos mirtį; visa tai, kas ją lėmė, virsta dulkėmis sulig „vernisažu“, kaip daugelis mėgsta tai vadinti. Tuomet koks yra kuratorius vaidmuo? Ar tai tiesiog pakviesti menininkus pristatyti savo darbus maloniai įrengtoje erdvėje? Kokie yra jo ar jos lūkesčiai, ir dar daugiau, kur slepiasi jo ar jos ego? Ir vėlgi koks yra galerijos vaidmuo šiandien? Ar jos egzistuoja arčiau ekonominės galios, ar jos taip pat siūlo edukacinę kryptį savo parodose? Šie klausimai buvo mano galvoje teikiant parodos pasiūlymą, ir jie pasiliko mano mintyse dar giliau po šio šou – teigia parodos kuratorė Anni Wu.

Pop my Bling Bling atidarė langą meninį tyrimą praktikuojantiems jauniems Lietuvos ir Italijos menininkams. Paroda vyko poliruotoje ir blizgančioje aplinkoje, suvyniotoje į įsivaizduojamą rožinį fetišą. Buvo siekiama ištirti efemeriškas sąvokas ir estetiką, tyrinėti vertės kūrimo procesą šiuolaikinėje visuomenėje, nukreiptą į „popping’ą“ bei meno rinkos burbulų dinamiką. Gyvų pasirodymų ir sesijų metu menininkai spekuliavo meno rinkos sąvokomis, palietė netgi sudėtingą ir paradoksalų savi-rinkodaros procesą, išlaikydami pagarbų ir labai kritinį toną.

Parodos atidaryme dalyvavo daug Milano meno ir kultūros entuziastų. Įvairovės ir tėkmės sąvokos turėjo įtakos meno ir kuravimo sprendiniams šiame šou. Paroda kvietė susimąstyti apie šiuolaikinio meno vertę, bei menininko, kaip dalyvio meno rinkoje vaidmenį, jos pagrindas buvo eksperimentas ir skirtingų minčių bei praktikų suteršimas, siekiant ištirpdyti šiandienai būdingas institucines meno pasaulio ribas. Pop my Bling Bling siekė išryškinti, kad meno autonomijos sąlyga yra išorinė laisvė, ir kad likutinė laisvė gali atverti naujus horizontus. Nuo produkto iki proceso, nuo nematerialumo link materialumo – paroda atšventė ir pažymėjo naują egzistavimą gimusį iš išorinės santuokos bei skyrybų tarp meno ir rinkos.

Daugiau informacijos apie Young Poor Artists, menininkų dalyvavimo parodoje partneris, Lietuvos Kultūros Institutas kartu su kultūros atašė Italijoje.