Kėdainiuose – eilių kontrabanda

„Mes čia „šmugeliuojame“ žodžius: neišpasakyta smagybė!“, – džiaugėsi poetė Agnė Žagrakalytė, kartu su Lietuvos ir Vokietijos kolegomis dalyvavusi Kėdainiuose vykusiose poezijos dirbtuvėse „VERSschmuggel“ (pažodinis vertimas iš vokiečių kalbos – „eilių kontrabanda“).

Spalio 2-5 dienomis šešios lietuvių ir vokiečių poetų poros kartu su vertėjais nagrinėjo vieni kitų eilėraščių vertimus, ieškojo reikšmių „kontrabandos“ – pernešimo iš vieno kalbinio ir poetinio konteksto į kitą – kelių. Šių dialogų rezultatai išliks dvikalbiame leidinyje, kuris planuojamas išleisti kitų metų tarptautinei Leipcigo knygų mugei, kurioje Lietuva prisistatys garbės viešnios teisėmis.

Tęstinio, įvairiose šalyse vykstančio projekto „VERSschmuggel“ kūrybines dirbtuves Lietuvoje organizuoja Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos rašytojų sąjunga kartu su Lietuvos Goethe‘s institutu ir Berlyno literatūrine organizacija „Haus fur Poesie“, projektą remia LR kultūros ministerija ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Projekto koordinatorė Lietuvoje, Lietuvos kultūros instituto atstovė Vakarė Smaleckaitė pabrėžia, kad poetų kūrybinėse dirbtuvėse vykstantys procesai yra išskirtiniai: „Vertėjai į eilėraščius žiūri kaip į įrankius savo žinioms, technikai realizuoti. Poetų kūrybinėse dirbtuvėse viskas vyksta kitaip: svarbu yra tai, kad poetai nemokėtų vienas kito kalbos ir bendrauti galėtų tik per tarpininką, t. y. vertėją. Vertėjas išverčia kylančius klausimus, abejones ir pats, pavyzdžiui, Sigitas Parulskis, turi išsiaiškinti tekstą ir pasiūlyti jo vertimą. Mūsų atveju lietuvis poetas pasirenka, koks vokiečio teksto vertimas poetiškai ir prasmingai tinkamiausias iš to, ką suprato iš vykusio pokalbio per tarpininką. Šiam projektui svarbus ne pats rezultatas, o vertimo procesas, kurio metu ir vyksta reikšmių perkėlimas, dialogas, savo minčių ir supratimų peržvalga“.

Pasak 12 metų poetų vertimų kūrybines dirbtuves organizuojančios Aurelie Maurin, „VERSschmuggel“ esmė yra tam tikra simbiozė, bendradarbiavimas. „Man visada daro didžiulį įspūdį poetų laisvė, verčiant kitų poetų kūrybą. Dauguma autorių suvokia vertimo meną kaip savo poetinės kūrybos tęsinį“, – pastebi „Haus fur Poesie“ atstovė.

„Mes valėmės makiažą, deginome tėvo batus, kaukėme kaip sirenos su vilkais, ieškojome žemės po kojomis ir radome visa tai šiame kaimelyje“, – kūrybines dirbtuves su Sigitu Parulskiu apibūdino poetas Christophas Wenzelis (poetams talkino vertėja Rūta Jonynaitė).

Kūrybinis dialogas su Antanu A. Jonynu poetui Norberui Hummeltui buvo ne ką mažiau įkvepiantis: „Kas rytą prie Nevėžio, kartą – juodiems debesims plaukiant, balandžiams burkuojant ant tilto atramų. Kur balandžiai išskrido?… Dirbti su Antanu A. Jonynu – it sklandžiai plaukti“, – įspūdžiais dalijosi vokiečių poetas. Kartu „plaukė“ ir vertėja Vilija Gerulaitienė.

Poetė Giedrė Kazlauskaitė dirbo su Orsolya Kalasz ir vertėja Nida Matiukaite, Gytis Norvilas – su Mathiasu Traxleriu ir vertėja Edita Šulcaite, vienas kito eiles vertė Aivaras Veiknys ir Christianas Filipsas (vertėja – Laima Lekevičiūtė). Agnė Žagrakalytė dirbtuvėse dalyvavo su Berlyne gyvenančia poete Sabine Scho ir vertėja Jurgita Mikutyte.