Kaunas ir Klaipėda atrinkti į Europos kultūros sostinės 2022 galutinį sąrašą
Birželio 21 d. Kaunas ir Klaipėda pateko į galutinį pretendentų į Europos kultūros sostinės 2022 vardą sąrašą. Šiuos miestus rekomendavo nepriklausomų ekspertų komisija, kuri dvi dienas Vilniuje vertino šešias konkursui pateiktas paraiškas iš Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.
Atrinkimas į galutinį sąrašą suteiks Kaunui ir Klaipėdai apčiuopiamos kultūrinės, ekonominės ir socialinės naudos, kadangi jų aplikavimas yra ilgalaikės kultūrinės plėtros strategijos dalis.
Kai ekspertų rekomendaciją patvirtins Lietuva, miestai turės laiko patobulinti savo paraiškas iki kitų metų pavasario. 2017 m. pirmoje pusėje ekspertų komisija vėl susitiks Vilniuje ir nuspręs, kuris iš šių miestų taps Europos kultūros sostine 2022.
2022 m. Europos kultūros sostinė bus Lietuvoje antrąjį kartą po Vilniaus 2009-aisiais. Tais pat metais kultūros sostinė skelbiama ir Liuksemburge. Po atrankos į galutinį sąrašą birželio 14 d. pateko miestas Ešas prie Alzeto.
Po Vroclavo (Lenkija) ir Donostijos – San Sebastiano (Ispanija) šiemet, kitais metais Europos kultūros sostine taps Orhusas (Danija) ir Pafosas (Graikija), 2018-aisiais – Leuvardenas (Nyderlandai) ir Valeta (Malta), Matera (Italija) ir Plovdivas (Bulgarija) – 2019 m. 2020 m. Europos kultūros sostinės bus Airijoje ir Kroatijoje, iš ten kelsis į Rumuniją, Graikiją ir šalį-kandidatę į ES 2021 m.
Konkurso paraiškas vertino dešimties nepriklausomų ekspertų komisija, kurią paskyrė ES institucijos. Ekspertai, deleguoti Europos Komisijos, yra šie: Steve‘as Greenas (Jungtinė Karalystė), sukaupęs tarptautinių kultūros ryšių patirtį EUNIC (European Network of National Cultural Institutes – Tarptautinis nacionalinių kultūros institutų tinklas) ir Britų Taryboje. Jordi Pardo (Ispanija) – Pau Casals Fondo vadovas, strateginio planavimo ir urbanistinio atsinaujinimo per kultūrą ir turizmą ekspertas. Suzana Žilič Fišer (Slovėnija) – profesorė ir medijų komunikacijos katedros vadovė Mariboro universitete ir Mariboro – Europos kultūros sostinės 2012 generalinė direktorė.
Europos Sąjungos Taryba delegavo Ulrichą Fuchsą (Vokietija) – Linco – Europos kultūros sostinės 2009 ir Marselio-Provanso – Europos kultūros sostinės 2013 meno vadovo padėjėją ir programos direktorių. Taip pat – Aivą Rozenbergą, Rygos – Europos kultūros sostinės 2014 programų vadovę ir Pauli Sivonen (Suomija) – Serlachius muziejaus vadovę.
Komisijos nariai nuo Europos Parlamento yra šie: Sylvia Amann (Austrija) – urbanistinės, regioninės ir kaimo vietovių raidos, taip pat kultūros ir kūrybinės ekonomikos specialistė; Cristina Farinha (Portugalija) – kūrybinių industrijų plėtros ir nacionalinių kultūros strategijų ekspertė; Agnieszka Wlazeł (Lenkija) – auditorijų ugdymo ir buvusi meno festivalių direktorė bei meno vadovė.
Regionų komitetas delegavo Alainą Hutchinsoną (Belgija) – Briuselio vyriausybės komisarą, atsakingą už ryšius su tarptautinėmis ir Europos organizacijomis, o taip pat Saint Gilles miesto vicemerą, atsakingą už švietimą.
Pagal dabartinę Europos kultūros sostinių skyrimo sistemą, atranką sudaro du etapai: pirmos atrankos etapas, po kurio sudaromas galutinis miestų pretendentų sąrašas, ir galutinis atrankos etapas, įvykstantis maždaug po devynių mėnesių. Atrinktą miestą oficialiai patvirtina šalies valdžia.
1985 m. Graikijos kultūros ministrės Melinos Mercouri suformuluota Europos kultūros sostinių idėja išaugo į vieną ambicingiausių Europos kultūros projektų, vieną labiausiai žinomų ir vertinamų ES veiklų apskritai. Europos kultūros sostinių tikslas – populiarinti Europos kultūrų įvairovę, pabrėžti bendrystės suvokimą ir skatinti kultūros indėlį ilgalaikėje miestų raidos perspektyvoje.
Europos kultūros sostinės – ES programos „Kūrybiška Europa“ dalis. Lietuvoje programą koordinuoja Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kino centras.
Daugiau informacijos:
http://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/actions/capitals-culture_en.htm
http://ec.europa.eu/programmes/creative-europe/actions/documents/30-years-brochure_en.pdf