Birželio 8-11 dienomis Lietuvos kultūros institutas surengė vaikų literatūros leidybos specialistų vizitą Vilniuje. Keturių Vokietijos (ALADIN, Coppenrath, S. Fischer, Urachhaus) ir vienos Šveicarijos (Baobab Books) leidyklų, festivalio „Kulturkind” ir žurnalo „Eselshor” atstovai per dvi intensyvaus vizito dienas susipažino su Lietuvos leidyklomis, autoriais, knygų iliustruotojais.

Žurnalo „Eselshor” vyriausioji redaktorė Sylvia Mucke Vilniuje rinko medžiagą Lietuvai skirtam žurnalo priedui, kuris pasirodys kitąmet, kai Lietuva bus tarptautinės Leipcigo knygų mugės garbės viešnia. Kitiems metams ruošėsi ir „Kulturkind” vadovė Ulrike Nickel: festivalis bus skirtas Lietuvos autoriams ir iliustruotojams, U. Nickel dairėsi dalyvių.

Pasak leidyklos Coppenrath paveikslėlių knygų redaktorės Katrin Hoffmann, ją Lietuvoje labiausiai domino naujų knygų iliustruotojų paieška: „Iš patirties galiu pasakyti, kad projektai su kitakalbiais rašytojais Vokietijos knygų rinkoje yra sudėtingi. O savito stiliaus ir technikos menininkai kaip, pavyzdžiui, Kęstutis Kasparavičius ar Lina Dūdaitė, mus labai domina, atrodo perspektyvūs. Mes tikrai neturime daug tokių iliustruotojų Vokietijoje”, – pripažino K. Hoffmann.

Leidyklos Aladin atstovė Nina Horn vyko į Lietuvą tam, kad pažintų mūsų literatūrinę kultūrą ir suvoktų, kas yra lietuviškas būdas pasakoti istoriją. „Nemoku kalbos ir negaliu įvertinti teksto, bet jūsų knygų iliustracijos tikrai gerokai skiriasi nuo to, ką mes paprastai spausdiname. Sužinojau, kad jūsų vaikų literatūros leidybos istorija prasidėjo dar gana neseniai, bet procesas yra labai intensyvus, žmonės – atsidavę, neabejingai. Atkreipiau dėmesį į tai, kad knygose vaikams dažnai yra vienoks ar kitoks moralas, pamokymas, didaktiniai elementai – mes, priešingai, visuoment stengiamės išvengti tokios laikysenos, nemokyti. Akivaizdu, kad Lietuvoje labai vertinama edukacija. Dar tikrai stebiuosi, kad tokioje mažoje šalyje parduodama santykinai tiek daug knygų!”

Šveicarijos leidyklos „Baobab” vadovė Sonja Matheson pastebėjo, kad Lietuvos literatūros ir knygų leidybos procesas yra labai intensyvus, energingas. „Pajutau čia naujos pradžios, atsinaujinimo dvasią. Pastebėjau, kad yra daug nedidelių leidyklų, kurios pradėjo savo veiklą vos prieš keletą metų. Matyti įvairovė, rašytojų, leidėjų, iliustruotojų ieškojimai. Man taip pat įdomus pasirodė toks dalykas: teko daug girdėti apie jūsų istoriją. Ji sudėtinga, išgyvenote daug tapatybės formavimosi etapų. Tačiau literatūroje vaikams kažkodėl nepavyko rasti šios svarbios – tapatybės – temos: kodėl manoma, kad vaikams neaktualus šis klausimas – kas mes esame? Daug smagių istorijų, nuotykių, bet ar to pakanka? Man paliko didžiulį įspūdį Nomedos Marčėnaitės knyga „Lėlė”, pasakojanti apie vaiką, kurio mama išvyko dirbti aukle į kitą šalį. Pagalvojau, kad mūsų šalyje yra daug auklių iš Lietuvos – ši istorija būtų aktuali ir mums!”, – savo pastebėjimais dalijosi redaktorė.

Leidyklos Urachhaus atstovas Michaelis Stehle turėjo Lietuvoje gana konkrečią užduotį – tęsti darbą su Kęstučiu Kasparavičiumi: „Su Kęstučiu jau buvome susitikę šių metų Bolonijos vaikų knygų mugėje. Prieš dvidešimt metų atradau jo knygų vokiškus leidimus – jos ilgam tapo mano ir mano vaikų mėgiamiausiomis knygomis. Pastebėjau, kad šių knygų nebeliko Vokietijoje! Ir nusprendžiau, kad jas būtinai reikia spausdinti vėl. Vasarį tikimės išleisti vieną knygą – kaip testą, tam, kad išsiaiškintume skaitytojų poreikį. Jei viskas pavyks, norėčiau, kad prisidėtume prie Kęstučio Kasparavičiaus kūrybos atgimimo Vokietijoje!”

Helgą Preugschat iš leidyklos „Fischer Kinder” labiausiai domino literatūra paaugliams, ji atkreipė dėmesį į Rebekos Unos knygą „Atjunk”.