(nuotraukoje – ukrainiečių kino režisierė Irina Tsilyk)

Vilniaus knygų mugėje jau šeštus metus duris atveria Knygos kino salė, įvairių amžių mugės lankytojams kasmet pasiūlanti filmų ir renginių programą, priderintą prie bendros Vilniaus knygų mugės temos, susijusią su mugės svečiais, knygomis, svarbiomis literatūros pasaulio datomis.

Šiemet mugės lankytojai, nutarsiantys užsukti į senuose „Litexpo“ rūmuose esančią jaukią Knygos kino salę 1.1, jau pirmą mugės dieną, ketvirtadienį, galės išvysti keturis jaunųjų režisierių iš Ukrainos trumpametražius vaidybinius filmus, kuriuos žiūrovams pristatys filmo „Atminimas“ režisierė, prozininkė, poetė, vaikų rašytoja iš Ukrainos Iryna Tsilyk. Šia peržiūra prasidės Ukrainos ir Lietuvos draugystei skirta vakaronė „Tavo balsas mano sakiny“, kurioje bus galima susipažinti su visais į mugę atvykusiais Ukrainos autoriais, išgirsti jų kūrybos ištraukų. Renginį ves poetas, ukrainiečių ir lenkų literatūros vertėjas Vytautas Dekšnys.

Knygos kino salės penktadienio programa prasidės tarptautine diskusija „Ukraina-Lietuva: naujas didysis geopolitikos ir kultūrinių ryšių naratyvas“, moderuojama Rimvydo Valatkos. Po diskusijos iškart trys renginiai bus skirti lietuviško sovietinio kino paveldui, kurio geriausi kūriniai pastaraisiais metais įgyja naują, šiuolaikinius techninius standartus atitinkantį pavidalą bei sulaukia vis didesnio jaunosios kartos žiūrovų ir kino specialistų dėmesio. Knygos kino salės  ekrane suksis naujai atgimusi legendinė Arūno Žebriūno „Gražuolė“ (1969), bus galima pažiūrėti keturis filmus iš neseniai išleisto DVD rinkinio „Lietuvių dokumentinio kino antologija“, susitikti su šių filmų autoriais. Sovietinio kino ypatumai bus analizuojami ir pristatant dviejų kino tyrinėtojų – Anos Mikonis-Railienės ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės – studiją „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai.

Nekasdienių pasimatymų dieną, šeštadienį, mugės lankytojų laukia du įdomūs susitikimai. Šiemetiniam Vilniaus knygų mugės svečiui, garsiam Lietuvos ir Lenkijos menininkui Stasiui Eidrigevičiui ir jo kūrybai skirti net trys filmai – prancūzų ir uzbekų dokumentinė-poetinė pasaka „Buzkaši – stepių daina“ (rež. Jacques Debs, 2008), kurioje dailininką, t.y. pats save, vaidina Stasys Eidrigevičius ir du dokumentiniai filmai – Vytauto V. Landsbergio „Penkios novelės apie Stasį“ (1994) ir Lietuvoje dar nerodytas lenkų režisieriaus Arkadiuszo Biedrzyskio filmas „Svečiuose pas save“ (2009). Peržiūrose dalyvaus ir pats filmų herojus.

Antrasis nekasdienis pasimatymas supažindins su poeto Osipo Mandelštamo gyvenimo istorija, papasakota filme „Išsaugok mano kalbą amžiams“, Lietuvos ekranuose pasirodysiančiame pirmą kartą. Filmą pristatys specialusis mugės svečias režisierius Romanas Liberovas. Vilniaus knygų mugėje šis įdomus kino menininkas, daugiausia kuriantis filmus apie rašytojus, jau svečiavosi prieš dvejus metus ir jau tada daugeliui žiūrovų įsiminė originalios meninės stilistikos jo filmai apie rašytoją disidentą Sergejų Dovlatovą ir garsiųjų „Dvylikos kėdžių“, „Aukso veršio“, kitų satyrinių kūrinių autorius Ilją Ilfą ir Jevgenijų Petrovą. Šį kartą režisierius atveža pernai rudenį užbaigtą pilnametražį filmą apie vieną talentingiausių XX amžiaus pirmosios pusės rusų poetų, kurio gyvenimas buvo brutaliai nutrauktas sovietų lageryje netoli Vladivostoko 1938-aisiais, juodžiausiais stalininio teroro metais. Filme poeto istorija atkurta menų ir žanrų – lėlių teatro, dizaino, kompiuterinės grafikos, dokumentikos – samplaikoje. Jame  veikia lėlinis paties poeto personažas, skamba gausybė jo eilėraščių posmų, laiškų ir prozos ištraukų, kurias savo atmintyje ne vieną sovietinių represijų dešimtmetį nešiojo ir saugojo ištikima poeto bendrakeleivė, jo žmona Nadežda Mandelštam. Filmo „Išsaugok mano kalbą amžiams“ literatūriniai dialogai, Mandelštamo poezijos posmai rusų kalbos nesuprantantiems žiūrovams bus pateikti lietuviškais subtitrais. Filmą bus galima pažiūrėti ir „Skalvijos“ kino centre, Vilniaus viešojoje žydų bibliotekoje bei Venclovų namų muziejuje.

Šeštadienio programą užbaigs debiutinis jauno estų režisieriaus Martti Heldes filmas „Vėjų kryžkelėje“ (2014), sukurtas pagal tikrą estės Ernos, 1941-ųjų vasarą ištremtos į Sibirą, dienoraštį. Filmas-requiem, kurį režisierius dedikuoja estų, latvių ir lietuvių tremtiniams atminti, itin teigiamai įvertintas daugelyje tarptautinių kino festivalių dėl ypatingos, subtilios nuotaikos, vaizdinio ir emocinio jautrumo, naujų kino kalbos formų.

Knygos kino salės programos nuolatiniai programos partneriai ir šiemet pasiūlė puikių filmų įvairių amžių žiūrovams. Lenkijos institutas Vilniuje – populiaraus Henryko Sienkiewicziaus romano „Dykumose ir giriose“ (rež. Gavin Hood, 2001) ekranizaciją, žiūrovus kartu su filmo herojais nublokšiančią į Afriką; Prancūzų institutas Lietuvoje – Pascalio Quignard’o romano ekranizaciją „Vila Amalija“ (rež. Benoit Jacquot, 2008), pasakojančią apie pianistę, staiga apsisprendusią pasukti savo likimą visiškai kita kryptimi, ir nepakartojamu žydišku humoru trykštančią animacinę juostą vaikams ir suaugusiems „Rabino katinas“ (rež. Sandrina Jardel, 2009). Du filmus šiemet pasiūlė ir naujoji partnerė  – Švedijos Karalystės ambasada: romano „Stokholmo istorijos“ ekranizaciją tuo pačiu pavadinimu ir paauglių, jų tėvų auditorijai skirtą šiuolaikišką socialinę dramą „Ledo drakonas“ (2012), sukurtą  Mikaelio Engströmo romano motyvais.

Sekmadienį, šeimos dieną, jauniausieji mugės lankytojai galės pasižiūrėti lietuvių ir latvių režisierių animacinę pasaką „Aukso žirgas“ (2015), pagal Janio Rainio pjesę tuo pačiu pavadinimu, bei šios režisieriaus Valento Aškinio sudarytą įvairių šalių animacinių filmų programą iš naujausios „Tindirindžio“ festivalio kolekcijos. Prieš abi peržiūras Knygos kino salėje bus surengtos pirmosios kūrybinės dirbtuvėlės. Dailininkė ir filmų režisierė Jūratė Leikaitė mokys vaikus ir jų tėvelius ornamentikos paslapčių, pristatys savo naujausių spalvinimo knygelių seriją.

Knygos kino salės seansai yra nemokami, o visi užsienio kūrėjų filmai titruojami arba įgarsinami lietuviškai. Šią programą Vilniaus knygų mugės lankytojams kasmet parengia Lietuvos kultūros institutas.