« ‹ iš 2 › »

Du renginiai – modernios Lietuvos fotografijos paroda ir garsaus lenkų režisieriaus Krystiano Lupos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyto spektaklio „Didvyrių aikštė“ lenkiškoji premjera – užbaigia Lietuvos kultūros sezoną Krokuvoje, išsamiai pristačiusį Lietuvos kultūros istoriją ir dabartį, taip pat įtvirtinusį abiejų šalių institucijų kultūros institucijų partnerystę.

Renginiai Krokuvoje sudomino ir kitus Lenkijos miestus

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtpenkmečio proga surengtas Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas 2015“, prasidėjęs spalio 1-ąją atidaryta paroda „JIVO Vilniuje: legendos pradžia“ Krokuvos žydų muziejuje, per tris mėnesius pristatė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, Lietuvos šiuolaikinį meną, teatrą, klasikinę muziką, fotografiją bei literatūrą. Lietuva buvo Krokuvos knygų mugės garbės viešnia, lietuvių rašytojai ir iliustruotojai dalyvavo mugės ir Konrado literatūros festivalio programų renginiuose, pristatė lenkų kalba išleistas savo knygas.

Pasak Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje iniciatorės Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasos Rimickaitės, vienas reikšmingesnių Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje pasiekimų – nepaprastai sėkmingas bendradarbiavimas su Lenkijos kultūros ir meno organizacijomis.

„Sezono renginius lydėjo didžiulis žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesys – pirmą kartą per 25 metus Lenkijos žiniasklaidoje vienu metu pasirodė tiek daug tik Lietuvos kultūrai ir menui skirtų tekstų, interviu, pranešimų, laidų Lenkijos radijuje ir televizijoje“, – džiaugėsi R. Rimickaitė.

Kultūros atašė pastebėjo, kad ir kitos Krokuvos kultūros institucijos pradėjo savarankiškai organizuoti Lietuvos kultūrą ir meną pristatančius renginius. Pavyzdžiui, vienas Krokuvos kino teatrų surengė Lietuvos animacinio kino savaitę, T. Kantoro muziejus „Cricoteka“ kvietė publiką į  Arturo Bumšteino elektroninės muzikos koncertą, Krokuvos galerija „Artemis“ – Stasio Eidrigevičiaus parodą ir pan.

„Susidomėjimas yra didžiulis – Krokuvos institucijos nori bendradarbiauti, siekia įgyvendinti bendrus projektus – galvojama apie sakralinio Lietuvos meno parodą Krokuvoje ir kt. Šį Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje kapitalą reikia išnaudoti“, – teigia kultūros atašė. Pasak jos, tokio Lietuvos kultūros sezono pageidautų Vroclavas, Gdanskas, Liublinas, Poznanė ir kiti Lenkijos miestai.

„Artima nepažįstamoji“

„Mes labai didžiuojamės tuo, kad būtent Krokuva buvo pasirinkta iš kitų Lenkijos miestų kaip urbanistinis kontekstas didžiausiam ir intensyviausiam kada nors buvusiam Lietuvos kultūros pristatymui. Tai buvo reikšmingų kultūrinių ir intelektualinių atradimų, netikėtų jungčių sezonas, kupinas aukščiausio lygio meno iš šalies, kurią vertėja Paulina Ciucka pavadino „bliska nieznajoma“ – artima nepažįstamąja“, – teigė „Krokuvos festivalių“ direktoriaus pavaduotojas Robertas Piaskowskis.

„Krokuvos kultūrinį gyvenimą labai praturtino dar nelabai gerai Lenkijoje žinomų, bet išties nuostabių Lietuvos šiuolaikinių rašytojų kūryba. Mūsų misija – pristatyti tai, kas vertinga ir nežinoma, plėsti sąmoningumo ribas. Esame dėkingi už tai, kad atvežėte į Krokuvą supratingumo, intelektualinių iššūkių ir kultūros gyvybingumo atmosferą“, – Lietuvos kultūros sezono reikšmę įvardijo R. Piaskowskis.

Krokuva atrado Mikalojų Konstantiną Čiurlionį

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba tapo vienu svarbiausių Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje akcentų – spalio 15-ąją Tarptautiniame kultūros centre atidaryta paroda „M. K. Čiurlionis: Lietuviška pasaka“ sulaukė didžiulio susidomėjimo, Karolio Šimanovskio filharmonijoje surengtuose kameriniame ir simfoniniame koncertuose skambėjusi M. K. Čiurlionio muzika taip pat sukėlė ovacijas.

Kaip pasakojo kuratorė Natalia Zak, kartu su Lietuvos nacionaliniu M. K. Čiurlionio muziejumi kuravusi parodą Tarptautiniame kultūros centre, organizatoriai nuo pat pradžių žinojo, kad nemažai Krokuvos gyventojų daliai Lietuvos genijaus kūryba yra nežinoma. „Dabar labai džiaugiamės, kad nuo pat parodos atidarymo ją lanko labai daug meno mylėtojų. Didžiulis lankytojų skaičius ir teigiami atsiliepimai apie parodą aiškiai rodo, kad būtina tęsti mūsų artimiausios kaimynės kultūrinio palikimo priartinimą Lenkijos publikai“, – reziumavo N. Zak. Šią parodą Krokuvos gyventojai ir svečiai galės lankyti iki 2016 m. sausio pabaigos.

Sezono finalui – fotografija ir teatras

Gruodžio 11 d. atidaroma paroda „Ramus gyvenimas. Moderni Lietuvos fotografija“ Japonijos Manggha muziejaus galerijoje pristatys Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus, Vytauto Stanionio, Algimanto Kunčiaus, Algirdo Šeškaus, Vito Luckaus, Vytauto V. Stanionio, Judelio Kacenberto ir kitų Lietuvos fotografų-modernistų darbus. Parodą kartu su Krokuvos galerija surengė Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, ji veiks iki 2016 m. sausio pabaigos. Parodos kuratorius Wojciechas Nowickis – didžiausio Lenkijos fotografijos festivalio „Photomonth“ kuratorius, žinomas kritikas ir rašytojas.

Pasak organizatorių, ši ekspozicija pristato Lietuvos fotografiją kaip ambicingą ir judančią prieš srovę. „Ramus gyvenimas“ atspindi Lietuvos kasdienybės panoramą – nuo sovietmečio iki dabarties. Parodoje – ir dokumentika, ir meninė, ir reportažinė fotografija, albumų ir žurnalų iškarpos, archyvinė medžiaga.

Thomaso Bernhardo „Didvyrių aikštė“ bus rodoma teatro festivalio „Boska Komedia“ programoje. Kaip teigiama Lietuvos nacionalinio dramos teatro pranešime, gastrolių savo tėvynėje režisierius K. Lupa laukia kaip premjeros: „Dar kuriant spektaklį Vilniuje, daugelį kartų susimąsčiau apie šios dramos aktualumą lenkiškame kontekste. O ypač dabar, kai žmogus klausia savęs apie tolimesnio gyvenimo prasmę, temos aktualumas tiesiog šokiruoja“.

Kultūros sezoną „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015“ („Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas 2015“) organizavo Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministerijomis, LR kultūros atašė Lenkijoje bei skirtingomis Lietuvos ir Lenkijos organizacijomis.