Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkmečio proga Krokuvoje, Lenkijoje bus pristatytas kompleksinis Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015″, kurio metu, bendradarbiaujant su gausybe Lietuvos ir Lenkijos partnerių, nuo spalio iki 2016 m. sausio pabaigos Krokuvos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyta Čiurlionio kūryba, šiuolaikinio meno atstovų darbai, teatras, klasikinės muzikos koncertai, fotografijos ir kitos parodos bei literatūros renginiai. Lietuva prisistatys Krokuvos knygų mugės garbės viešnios teisėmis, lietuvių rašytojai ir iliustruotojai dalyvaus Krokuvos knygų mugės ir Konrado literatūros festivalio programų renginiuose. Tai – išsamiausias Lietuvos kultūros pristatymas Lenkijoje pastaraisiais metais, kurio globėjai – Lietuvos Respublikos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė prof. Małgorzata Omilanowska.

Sezono pradžia – istoriniame Krokuvos rajone

Rugsėjo 30 d. Galicijos žydų muziejuje, Krokuvos istoriniame žydų rajone Kazimierz įvyks pirmasis Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje renginys – parodos „YIVO Vilniuje: legendos pradžia“, skirtos žydų tyrimų instituto, įkurto Vilniuje ir dabar veikiančio Niujorke, atidarymas.

Tą pačią dieną į spaudos konferenciją muziejuje bus kviečiami lenkų žurnalistai, kurie jau domisi būsimu kultūros sezonu: penki žurnalistai – iš laikraščio „Gazeta Wyborcza“, leidinio „Polityka“, „Radio Krakow“, „Polska radio“ ir Lenkų spaudos agentūros – prieš dešimt dienų lankėsi Lietuvoje, kur jiems buvo pristatyta plati kultūrinė programa, jie buvo supažindinti su Lietuvos kultūros sezono renginiuose Lenkijoje dalyvaujančiais menininkais.

Čiurlionis ir palyda

Vienas svarbiausių Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje renginių – lietuvių dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų paroda „M.K.Čiurlionis: Lietuviška pasaka“ Tarptautiniame kultūros centre nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. sausio 31 d. Parodos lankytojai galės apžiūrėti beveik 100 eksponatų – tapybos, grafikos darbų, eskizų albumų, bus galima išgirsti Čiurlionio muzikinių kūrinių įrašus, o tarp garsiausių darbų, kurie bus eksponuojami Krokuvoje – „Karaliaus pasaka“, „Pilies pasaka“, „Jūros sonata“, „Žvaigždžių sonata“, „Raigardas“, ciklas „Žiema“ ir daugybė kitų.

„Tokio kalibro M. K. Čiurlionio darbų parodos užsienyje rengiamos pakankamai retai, per 25 metus jų buvo tik apie 10. Ne tik dėl to, kad reikalingas didžiulis organizacinis darbas, bet ir dėl labai brangiai atsieinančio kūrinių draudimo. Todėl norime nuoširdžiai padėkoti draudimo bendrovei „Lietuvos draudimas“, padovanojusiai kūrinių draudimą visam ekspozicijos Krokuvoje laikotarpiui“, – sakė M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis.

„Kaip didžiausia ir ilgiausią veiklos istoriją turinti draudimo kompanija Lietuvoje prisidedame prie Lietuvos vardo ir pasiekimų garsinimo bei lietuviškumą puoselėjančių nacionalinės svarbos projektų. Čiurlionis – vienas iškiliausių šalies kultūros veikėjų, tad ši paroda Krokuvoje bus ypatingas įvykis ir galimybė pažinti mūsų kraštą per iškiliausio Lietuvos dailininko darbus, kuriuose vyrauja aiškūs tautiniai motyvai. Didžiuojamės būdami šio projekto dalimi“, – sakė „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis. – M. K. Čiurlionio darbai yra pripažinti šalies kultūros paveldu, todėl jų draudimas yra išskirtinis ir atsakomybės, ir vertės prasme – draudimo suma septynženklė ir siekia 15 mln. eurų“. Itin didelė kūrinių vertė paragino organizatorius imtis ir papildomų saugumo priemonių – iki pat Krokuvos juos gabenanti transporto priemonė bus lydima ginkluotos palydos.

Muzikinė programa ir parodos

Muzikinį Lietuvos kultūros pasakojimą Lenkijos auditorijai spalio 14 d. Karolio Šimanovskio filharmonijoje Krokuvoje papildys kamerinės muzikos koncertas „Rudens preliudai“, kuriame grieš Čiurlionio kvartetas ir solistas Petras Geniušas. O spalio 16-17 dienomis ten pat vyks Simfoninės muzikos koncertas: Čiurlionis, Moravskis, Barkauskas, Grygas, kuriame gros Krokuvos filharmonijos orkestras, diriguojamas naujojo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) vyriausiojo dirigento ir meno vadovo Modesto Pitrėno, taip pat pasirodys pianistas Lukas Geniušas.

Vizualinė Lietuvos kultūra be Čiurlionio bus pristatyta dar trijomis parodomis: spalio 16 d. – 2016 m. sausio 17 d. Karališkojoje Vavelio pilyje bus eksponuojama paroda „Žygimanto Augusto herbinis gobelenas iš Vilniaus rinkinių“, lapkričio 26 d. – 2016 m. sausio 31 d. Krokuvos šiuolaikinio meno galerijoje „Bunkier Sztuki“ bus galima aplankyti kartu su Šiuolaikinio meno centru Vilniuje parengtą parodą „Milijonas linijų“ (XII Baltijos trienalės dalis), o gruodžio 11 d. – 2016 m. sausio 31 d. Japonijos Manggha muziejaus galerijoje bus pristatyta Kauno fotografijos galerijos ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus bei Lietuvos kultūros instituto parengta paroda „Ramus gyvenimas. Moderni Lietuvos fotografija“, kurioje bus galima susipažinti su žymiausių Lietuvos fotomenininkų – Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus, Vytauto Stanionio, Mariaus Baranausko, Vytauto V. Stanionio, Ilja Fišerio, Chanono Levino, Judelio Kacenbergo, Broniaus Kazlausko, Indrės Šerpytytės, Mildos Drazdauskaitės, Algimanto Kunčiaus, Algirdo Šeškaus, Gintaro Zinkevičiaus, Rimaldo Vikšraičio, Vito Luckaus, Gyčio Skudžinsko – darbais.

Teatro ir literatūros festivaliai

Ypatingą vietą Lietuvos vardas ir lietuvių literatūra užims ir viename didžiausių kasmetinių literatūros festivalių Lenkijoje – Konrado festivalyje bei 19-ojoje Krokuvos knygų mugėje, kur Lietuva dalyvaus garbės viešnios teisėmis, o lietuvių autoriai pristatys savo knygas, išleistas lenkų kalba. Spalio 19-25 dienomis Konrado festivalyje apie galią ir vaizduotę diskutuos filosofai ir rašytojai Leonidas Donskis ir Tomas Venclova, vyks susitikimas su rašytojais Herkumi Kunčiumi, Kristina Sabaliauskaite, Alvydu Šlepiku. Knygų mugės lankytojai galės susipažinti su šiais autoriais bei iliustruotoju ir knygų vaikams autoriumi Kęstučiu Kasparavičiumi, pristatančiu lenkų kalba pasirodžiusią knygelę „Mažoji žiema”. Kūrybines dirbtuves mažiesiems mugės lankytojams ves iliustruotojos Ieva Babilaitė ir Sigutė Chlebinskaitė, diskusijoje „Apie dalykus, kurių nenorime prisiminti” kalbėsis filosofas Leonidas Donskis, istorikas Šarūnas Liekis ir lenkų istorikas Konstanty Gebertas, o Česlovo Milošo lietuviškąją ir lenkiškąją tapatybes aptars Č. Milošo gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai Mindaugas Kvietkauskas ir Agnieszka Kosinska.

Gruodžio mėnesį vyksiančiame prestižiniame teatro festivalyje „Boska komedia“ („Dieviškoji komedija”), bus parodytas lenkų režisieriaus Krystiano Lupos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis „Didvyrių aikštė“ pagal dramaturgo Thomaso Bernhardo pjesę. Spektaklis praėjusį savaitgalį buvo pristatytas Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ lietuviškojoje programoje ir susilaukė ypatingo užsienio teatro ekspertų dėmesio. „Labai įdomu matyti Lupą, kurį mes pažįstame kaip santykius tarp žmonių, šeimos krizes analizuojantį teatro talentą, tačiau Vilniuje jis prabilo ir apie politiką“ – pasakoja „Sirenų“ viešnia, teatro kritikė iš Lenkijos Anna Roza Burzynska. „Žinau, kad spektaklis bus parodytas „Dieviškojoje komedijoje”, – netrukus po spektaklio mintimis dalijosi ir Pawelas Sztarbowskis, Varšuvos Powszechny teatro meno vadovo pavaduotojas, – ir jis bus rodomas iškart po rinkimų, tad, manau, Lenkijoje spektaklis gruodį nuskambės dar garsiau nei dabar skamba Lietuvoje. Šį scenos kūrinį absoliučiai privaloma pamatyti. O Valentinas Masalskis yra vienas didžiausių aktorių, kuriuos kada nors esu matęs teatre”.

„Neatsitiktinai spaudos konferencijai pasirinkome šią vietą, – pasakojo Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė Lietuvos nacionalinio dramos teatro salėje surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje kultūros sezono Krokuvoje pradžiai, – čia dar visai neseniai vyko Krystiano Lupos ir Lietuvos aktorių repeticijos ir lietuvių ir lenkų kalbos skambėjo vienu metu, o pokalbių rezultatai iškalbingai atsispindi „Didvyrių aikštėje“, tai dar kartą patvirtina, jog artimas ir darnus dialogas tarp mūsų šalių tikrai įmanomas ir tikimės, kad Lietuvos kultūros sezonas Krokuvoje prisidės prie šio dialogo stiprinimo“.