Paskutinę rugpjūčio dieną visų Venecijos architektūros bienalėje dalyvaujančių šalių susitikime buvo iškilmingai paskelbta ateinančių metų bienalės tema. 2016 metais Lietuva pirmą kartą dalyvaus šioje seniausioje ir ko gero prestižiškiausioje architektūros parodoje, kurios bendras vardiklis bus žinios iš fronto – REPORTING FROM THE FRONT.

Bienalės meno kuratoriaus Alejandro Aravena iškeltas tikslas yra sugrįžti prie architektūros esmės, užduoti labai konkrečius klausimus ir taip ieškoti naujo požiūrio į nusistovėjusius dalykus. Bienalės temos paskelbimo diena jos meno kuratoriui yra žemas startas 10 mėnesių truksiančiam tyrimui, todėl jis kvietė visas šalis, jų architektus, dizainerius, kūrėjus ir intelektualus, statybininkus ir diletantus išdrįsti pasiūlyti šiandienos pasauliui geresnes, naujas išeitis –, tokiu būdu pranešti geras naujienas iš priešakinės linijos. Kuratorius kvietė suvienyti idėjas ir žinias, mąstymą ir entuziazmą sprendžiant opias, aktualias problemas. Aravena sieks šioje parodoje išklausyti platų spektrą balsų. „Mes tikimės iš architektūrinių patirčių sužinoti, kad nepaisant priemonių trūkumo, mes galime suintensyvinti tai, kas yra įmanoma, vietoj skundų apie tai, ko mums trūksta. Mes siekiame suprasti kokie kūrybos įrankiai yra reikalingi tam, kad suvaldytume jėgas, kurios privilegijuoja asmeninius poreikius virš kolektyvinės naudos, sutraukiant MES iki tiesiog AŠ“ – pristatyme teigė Aravena.

Architektūra bienalėje yra pristatoma kaip problemų sprendimo įrankis ir intelektualinis produktas. Taigi nauji iššūkiai, nauji sprendimai, nauji klausimai ir bus tos naujienos iš šiandienos fronto, kuris gali būti suprantamas tiesiogiai, kaip sociopolitinės nūdienos priešakinė linija, tiek, kaip kovos dėl idėjų ir dalykų, kurie rūpi, mūšio laukas. Frontas bienalėje yra priešakinės linijos pasyviam susitaikymui su esama situacija metafora. Parodoje bus provokuojama veikti, rizikuoti, priimti iššūkius, išeiti iš komforto zonos, tačiau, kaip pabrėžė kuratorius –  visuomet svarbu suvokti politinę, ekonominę situaciją, estetinius iššūkius ir tik tuomet kurti ieškant dialogo.

Pasak bienalės prezidento Paolo Baratta toks pagindinio kuratoriaus iš Argentinos pasirinkimas tęsia bienalėje jau nuo 2008 metų užkoduotą fundamentalių klausimų seriją. Venecijos architektūros bienalė klausia kas yra toji architektūra, kaip ji gali padėti spręsti problemas, galvoti, nepamiršti individo, aktualizuoti viešą erdvę. 2008 metais Aaron Betsky, kuravo parodą, kurią vienijo tema Architecture Beyond Building (architektūra anapus pastatų), jo idėjas 2010  metais pratęsė Kazuyo Sejima, su tema People meet in Architecture (žmonės susitinka architektūroje) taip išryškindama architektūros socialinį pradą, ieškodama privačios ir viešos erdvės santykio, 2012 m. David Chipperfield apibendrino – jo pasiūlyta tema Common Ground (neginčijama) užginčijo įsitikinimą, kad architektūra nebeegzistuoja, tuo tarpu 2014 Rem Koolhaas analizavo architektūrą sudarančius elementus, kuruodamas parodą, tema Fundamentals (pagrindai). Alejandro Aravena grįžta prie fundamentaliųjų klausimų ir žengia sekantį žingsnį – kviečia mus į mūšio lauką, teigdamas, kad jei formuluosime aiškesnius klausimus, kelsime juos aktyviai ieškodami sprendimų, tuomet „architektūra tikrai gali pakeisti pasaulį“. Jis klausia ką reiškia būti ant ribos, siekiant atkovoti naujas erdves, ir kokie gali būti nauji architektūros įrankiai.

Jau 15 kartą vyksiančioje architektūros bienalėje nacionalinius paviljonus pristatys per 50 valstybių, šiemet tarp jų bus ir Lietuva. Lietuvai, atstovaus Architektūros fondas ir Karlis Berzins, Jurgos Daubaraitės, Petro Išoros, Onos Lozuraitytės, Niklavs Paegle, Dagnija Smilga, Johan Tali, Laila Zarina, Jono Žukausko  kuruojamas „Baltijos paviljonas“. Tai bendras lietuvių, latvių ir estų komandos projektas kurio tikslas – viešame forume išskirti naujas užduotis ir iš to sekančias Baltijos architektūros kryptis. Antropoceno, naujos geologinės epochos, šviesoje regiono vystymasis bus vaizduojamas nelinijinės stratigrafijos principu. Pavilijono ekspozicija ir susiję renginiai bus pristatomi architektūriniu pjūviu per šiuolaikinių iššūkių akivaizdoje aktyviai transformuojamą Baltijos šalių erdvę. Keliamas klausimas – kaip įrankiai, kuriais operuoja architektai, gali praplėsti procesus suburiančius šį inertišką regioną?

Daugiau informacijos – nuorodoje.

Tekstą parengė LR kultūros atašė Italijoje Julija Reklaitė