Šių metų gegužės 30 d. tarptautiniame Paryžiaus literatūros festivalyje buvo pristatyta lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio kūryba. Šioje literatūros naktyje  La Nuit de la littérature, jau trečią kartą organizuojamoje Paryžiaus kultūros centrų asociacijos FICEP ir šiais metais vykusioje populiariame jaunimo ir menininkų pamėgtame Paryžiaus rajone Le canal Saint–Martin  dalyvavo aštuoniolika užsienio šalių, o Lietuva savo autorių pristatė pirmą kartą.

Didelio paryžiečių publikos  susidomėjimo visada sulaukianti Literatūros naktis vyko knygynuose, išsidėsčiusiuose aplink Saint Martin kanalą. Literatūros gerbėjai buvo kviečiami į trumpus skaitymus bei pokalbius su autoriais, vertėjais, komikais ir kitais skaitytojais nuo 17  iki 23 valandos. Tam, kad palengvinti principo Skaitytojai juda, o ne autoriai įgyvendinimą, visos skaitymo vietos buvo arti viena nuo kitos. Smalsiausiems skaitytojams buvo siūlomi net iš anksto sudaryti maršrutai, kuriais sekantys paryžiečiai galėjo aplankyti nuo keturių iki šešių knygynų ir taip susipažinti su daugiau užsienietiškų šiuolaikinės literatūros perlų, kurie pastaruoju metu buvo buvo parašyti arba išversti į prancūzų kalbą.

Neseniai prancūzų kalba pasirodžiusios Ričardo Gavelio knygos „Vilniaus pokeris“, išleistos garsios prancūzų leidyklos Monsieur Toussaint Louverture pristatymas vyko prancūzų rašytojų, intelektualų mėgstamame knygyne La Plume Vagabonde.  Gausiai susirinkusiai publikai ištraukas iš „Vilniaus pokerio“ prancūziškai skaitė profesionalus aktorius, skulptoriaus Antano Mončio sūnus, Jean Christophe Mončys. Literatūrologė, Ričardo Gavelio kūrybos tyrinėtoja, mokslų daktarė Jūratė Čerškutė klausytojams išsamiai pristatė rašytojo biografiją bei istorinį ir  kultūrinį „Vilniaus pokerio“ kontekstą.  Po knygos pristatymo, vyko aktyvi ir įdomi diskusija su publika. Lietuviškosios prozos skaitymas buvo kartojamas tris kartus ir susilaukė nemažai dėmesio tiek iš paryžiečių, tiek iš Lietuvos išeivių.

Ričardas Gavelis – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas,  vienas įdomiausių lietuvių šiuolaikinės literatūros autorių.  Jis laikomas griežčiausiu totalitarizmo kritiku lietuvių literatūroje. Rašytojas tyrinėjo lietuviško mentaliteto deformacijas, demaskavo ideologijų poveikį asmenybei. Neapdovanotas jokiomis premijomis ar kitais apdovanojimais, bet sulaukęs didžiulių tiražų (vien „Vilniaus pokerio“ parduota apie 100 000 egzempliorių) ir mylimas skaitytojų. 1973 m. Vilniaus universitete baigė fiziką, dirbo Fizikos institute, vėliau – įvairiuose literatūros žurnaluose. Pirmoji knyga – apsakymų rinkinys „Neprasidėjusi šventė“ (1976 m.). Iš viso išleido 4 novelių rinkinius ir 7 romanus, parašė keletą pjesių. R. Gavelio proza – viena įdomiausių ir drąsiausių socialinės kritikos lietuvių literatūroje formų. Naujus kelius tokiai kritikai atvėrė analitinis, fantasmagoriškas, paradoksalus, metaforiškas autoriaus stilius. Kvestionuojamos tautinės, istorinės, politinės, religinės vertybės literatūrinės mitologizacijos būdu sustabdo laiką, keičia socialinės erdvės dimensijas. Vaizduojamas pasaulis primena kafkiškąjį, novelių fabula pajungta giluminiams psichologijos siūbavimams, kuriuos valdo likimo neišvengiamybė. R. Gavelis laikomas 1950-ųjų gimimo prozininkų kartos ideologu. Ši karta bene labiausiai pajuto ir tikriausiai išgyveno perėjimą nuo kaimietiškosios lietuvių literatūros tradicijos prie miesto kultūros ir su ja susijusios jausenos.

„Vilniaus pokeris“ , pirmą kartą išleistas 1989 metais-neabejotinai garsiausias Ričardo Gavelio kūrinys. Pasak literatūrologės Jūratės Čerškutės, šiuo romanu R. Gavelis atskleidė, kaip jis pats sakė, „pasakotojo fantasmagorijos kvintesenciją“ arba, kitaip tariant, siekė parodyti demiurgo, visažinio pasakotojo, mirtį. Įtakos tam neabejotinai turėjo japonų režisierių Akirą Kurosawą visame pasaulyje išgarsinęs filmas „Rasiomonas“ – jame to paties įvykio dalyviai pateikia skirtingas įvykio aplinkybes ir viena kitai prieštaraujančias istorijas. Galima sakyti, kad „Vilniaus pokeriu“ R. Gavelis išbando ir pasitikrina pasakotojo raiškos galimybes ir galutinai įtvirtina savo kaip konstruojančio autoriaus įvaizdį. R. Gavelis yra vienas retų Lietuvos prozininkų, gebančių parašyti ilgą romaną, nepamesti pasakojimo vingių, neišskysti, išlaikyti sumanytą konstrukciją, teksto ir siužeto kokybinę intrigą iki pabaigos. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Mokslinės bibliotekos rankraštyne saugomame rašytojo archyve yra atskiras sąsiuvinis, skirtas „Vilniaus pokerio“ planui. Iš jo aišku, kad R. Gavelis pradėdavo rašyti tik tada, kai visa pasakojimo konstrukcija jau sugalvota, veikėjų linijos ir planai numatyti.

Skaitytojams „Vilniaus pokeryje“ turbūt įdomiausias sovietinės sistemos skerspjūvis, atveriantis tragiškus žmonių likimus. Juos intriguoja ir romane ryškinama Homo sovieticus charakteristika, itin drąsiai, neretai net drastiškai demonstruojamas kūnas bei pulsuojanti erotika ir, žinoma, galbūt daug ką skaudinantis ir piktinantis nukarūnuoto Vilniaus įvaizdis, arba naujas, itin kūniškas Vilniaus mitas. Iš tiesų „Vilniaus pokeris“ yra tarsi R. Gavelio paminklas jau nebesančiam Vilniui.

Romanas „Vilniaus pokeris“ 2009 metais buvo išverstas į anglų kalbą ir išleistas JAV, kur iš karto pateko į 25 geriausių verstinių metų knygų sąrašą. Už puikų šio romano  vertimą jo vertėja Elizabeth Novickas 2011 m. apdovanota Šv. Jeronimo premija.

Šiais metais Prancūzūzijoje pasirodžiusį „Vilniaus pokerį“ į prancūzų kalbą išvertė Margarita Le Borgne, knyga išleista dėka Lietuvos kultūros instituto vertimų skatinimo programos.

Ričardo Gavelio romano  „Vilniaus pokeris“ pristatymą Paryžiaus literatūros festivalyje organizavo Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros institutu, Paryžiaus kultūros centrų asociacija FICEP, leidykla Monsieur Toussaint Louverture ir Paryžiaus knygynu La Plume Vagabonde.

Informaciją parengė LR kultūros atašė Prancūzijoje Vida Gražienė