Dailininkas Paulius Juodišius: interviu
Pasakų knygų vaikams „Amarėlio pyragas”, „Penktadieniais apelsinus sapnuoti draudžiama” bei „Puškutis ir žaliojo rutuliuko paslaptis” iliustratoriaus ir rašytojo Pauliaus Juodišiaus žingsniai per gyvenimą pripildyti įvairiausio pobūdžio kūrybiškumo apraiškų. Dailininkas vadovaujasi nuostata, jog negali būti skirties tarp meninės kūrybos bei įprastų kasdienės rutinos darbų. Pasak jo, visa tai – tapatu tarpusavyje. Pažvelgus į spalvingą nuveiktų darbų sąrašą biografijoje, Paulių Juodišių galima priskirti prie nuolat naujų patirčių ieškančių ir jų nebijančių žmonių tipo. Apsaugos darbuotojas, pardavėjas, restauratorius, akmentašys, darbų mokytojas, stalius, statybininkas, virėjas vaikų darželyje – visos šios profesijos tam tikru laiku buvo tapusios jo savasties dalimi. Tačiau, kad ir kokių darbų imtųsi, visuomet sugrįžta prie to, kas, kaip jis sako, smagu pačiam: rašo bei iliustruoja vaikiškas knygas, plėtoja nemokamos, internetinės, interaktyvių pasakų svetainės turinį, dažnai idėjiškai organizuoja kūrybinius užsiėmimus vaikams Lietuvoje ir užsienyje. Šiandien dailininkas ryžosi atviram pokalbiui apie kūrybą, skirtą vaikams, ir didelį norą suteikti jiems tai, ko vaikystėje itin stigo pačiam.
Papasakokite, kada supratote, kad Jūsų gyvenime atsiras vietos kūrybai?
Visuomet domėjausi įvairiais dalykais. Šis smalsumas tikriausiai ir buvo pirmasis žingsnis į kūrybiškumą. Nors, tiesą sakant, niekuomet neskirsčiau savo veiklų į kūrybiškas ir nekūrybiškas.
Kas Jums yra kūryba ir ką ji reiškia kasdienybėje?
Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrų žinių apie pasaulį rinkinį. Šias žinias galima palyginti su „Lego” kaladėlėmis: kaskart kurdami, sudedame jas tam tikru, kitokiu būdu. Kūryba man – tai gebėjimas pažiūrėti į situaciją naujai, nestandartiškai. Tai yra paremta „gyvu” mąstymu, ypatinga vidine ugnele. Kūryba yra savybė, kurią turi visi žmonės, tik vieni gebėjimą kurti išvystę daugiau, kiti – mažiau. Man nepatinka skirstymas į meninę kūrybą ir kasdienius darbus. Juk, tarkime, salotų gaminimas yra lygiai tokia pat kūryba, kaip ir bet kuri kita. Šios perskyros atsiradimas labai trukdo. Jis priverčia daugelį žmonių manyti, jog kūryba – tik išrinktųjų kryptis, neprieinama kitiems. Nusistovėjęs požiūris į menininkus, kaip esančius aukščiau, stabdo kitų žmonių pasitikėjimą savo kūrybiniais gebėjimais. Manau, kad visi turi stengtis bei puoselėti kūrybiškumą. Kūryba mano gyvenime reiškia daug. Be jos sunkiai įsivaizduočiau savo kasdienybę. Kūrybinės raiškos laisvė man prilygsta įrodymui, jog žmogui taip pat suteikta galimybė į savito požiūrio turėjimą, sprendimų priėmimą, kitaip tariant, į kūrybiškumą.
Visą interviu Bertos Banytės skaitykite interneto dienraštyje Bernardinai.lt