Pirmoji tarptautinė Vilniaus knygų mugė tilpo dviejose parodų rūmų „Litexpo“ salėse ir sulaukė maždaug 3,5 tūkst. lankytojų. Šiemet 15-ąjį gimtadienį švenčiantis renginys jau neišsitenka visame rūmų komplekse – net 12 tūkst. kvadratinių metrų plote tampa per ankšta. Tikimasi, kad šiemet mugė pagerins visus lankomumo rekordus ir pritrauks apie 70 tūkst. knygos mylėtojų.

Laiko patikrintos knygos – toks šių metų knygų mugės, atsigręžiančios į klasikinę literatūrą, šūkis.

Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių proga knygų mugėje bus perskaityti „Metai“. „K.Donelaičio skaitymai turėtų būti kiekvieno asmeninė šventė“, – įsitikinęs renginio iniciatorius Gytis Vaškelis.

Skaitymams jis paragino registruotis elektroniniu paštu skaitymai@donelaitis.lt – laukiama dar maždaug šimto dalyvių.

„Priimkite K.Donelaitį asmeniškai. Nebijokite suklysti – nėra tas hegzametras toks baisus. Tai – unikalus hegzametras, tokio neturi net Homeras“, – drąsino G.Vaškelis ir pripažino: kuo labiau sensti, tuo K.Donelaitis tampa įdomesnis.

„Grįžkime prie šaknų, pažiūrėkime, ką tas žmogus apie mus pasakė. Reikia tik nedidelės pastangėlės perlipti per save. Taip, tekste yra pasenusių žodžių, bet kalbos ir sintaksės grožis leidžia pajusti mūsų kalbos skurdą šiandien“, – kalbėjo G.Vaškelis.

Užsienio svečių bus, bet žvaigždžių teks palaukti

Šių metų knygų mugė nesulauks pasaulinio garso žvaigždžių – ne todėl, kad organizatoriai nebando jų prisivilioti. Geidžiamiausi knygų autoriai graibstyte graibstomi, todėl prie jų driekiasi eilė, o kelionių tvarkaraštis sudarytas keleriems metais į priekį.

„Pagrindinis argumentas – ne finansinis, nes pinigų mes gal ir rastume. Tačiau geidžiamiausių autorių maršrutai pirmiausia planuojami į tas rinkas, kur tikimasi parduoti daugiausiai knygų egzempliorių. Pagal šį kriterijų mes nesame labai patrauklūs rašytojams“, – neslėpė  leidyklos „Tyto alba“ savininkė ir direktorė Lolita Varanavičienė.

Ji pabrėžė, kad kontaktai užmegzti su daugeliu literatūros pasaulio įžymybių: Haruki Murakami, Umberto Eco, Milanu Kundera, Orhanu Pamuku, „Hario Poterio“ autore J. K. Rowling, romaną „Šantaramas“ parašiusiu Gregory Robertsu, „Anglo ligonio“ autoriumi Michaeliu Ondaatje ir kt. Tačiau jų Vilniaus knygų mugėje dar teks palaukti.

Tačiau mugės organizatoriai ir leidėjai lankytojams dar šiemet pasiūlys susitikti su 30 užsienio svečių iš 13 šalių.

Skaitymas leidžia tautoms išlikti

Lietuvos leidėjų asociacijos pirmininkas Remigijus Jokubauskas pasidžiaugė, kad po penkerių metų pertraukos į Vilniaus knygų mugę grįžo Frankfurto knygų mugės atstovai, turėsiantys jungtinį savo stendą.

Pasak R.Jokubausko, tai yra įvertinimas, kad mugė – rimtas ne tik Lietuvos, bet viso Baltijos regiono renginys.

„Frankfurto knygų mugėje apsilanko apie 280 tūkst. žmonių, o juk Vokietija turi apie 80 mln. gyventojų. Mes turime tik 3 milijonus, bet pernai Vilniaus knygų mugę aplankė 60 tūkst. žmonių. Peršasi išvada, kad esame skaitanti tauta. Skaitymas – tai toks reiškinys, kuris leidžia mums tikėtis išlikti“, – svarstė  R.Jokubauskas.

Iš viso per Vilniaus knygų mugės istoriją ją aplankė 780 tūkst. žmonių. Mugėje viešėjo 280 užsienio autorių.

Šiemet mugė lankytojus vėl vilios ne tik knygomis, bet ir susitikimais su jų autoriais, diskusijomis, koncertais, kino filmais, parodomis, renginiais vaikams ir t.t.

Vilniaus knygų mugės programą bus galima turėti ir išmaniuosiuose telefonuose. Miesto autobusu nuo Katedros aikštės iki „Litexpo“ parodų rūmų bus galima atvykti nemokamai.

Finansavimas leidybai – auga

Vilniaus knygų mugė – didžiausias „Litexpo“ renginys, sulaukiantis daugiausiai visuomenės dėmesio.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis džiaugėsi, kad mugė tampa pagrindine leidėjų, autorių, skaitytojų, redaktorių, iliustratorių ir daugelio kitų prie knygų leidybos prisidedančių žmonių susitikimų vieta.

Kultūros renginių programos įgyvendinimui mugėje ministerija skyrė apie 200 tūkst. litų.

„Kultūros ministerija skatina knygų leidybą – šiemet literatūros leidybai skirta beveik 2 mln. litų, kai pernai – milijonas. Be to, padidėjo finansavimas užsienio literatūros vertimams – pernai buvo 200 tūkst. litų, šiemet numatėme dvigubai daugiau – 400 tūkst. litų. Ypatingas dėmesys skiriamas ir lietuvių literatūros vertimams į užsienio kalbas: 2016 metais turėtume pasiekti 280 tūkst. litų. Noriu pasidžiaugti, kad pastoviai didinamas finansavimas knygų komplektavimui bibliotekose, šiemet tam skirta suma siekia 6 mln. litų – beveik atstatytas ikikrizinis lygis“, – dėstė Š.Birutis.

2018 metais svečio teisėmis Lietuva pirmą kartą pakviesta dalyvauti Londono knygų mugėje. Be to, svarstoma galimybė 2017 metais Lietuvos autorius pristatyti ir Leipcigo knygų mugėje.

Tarptautinė Vilniaus knygų mugė „Litexpo“ parodų rūmuose vasario 20–23 dienomis.