Audrius Ožalas, 15min.lt

„Mano tėvas buvo rusas, o motina – ukrainietė. Kartais aš galvoju: gerai, kad jie to nebesulaukė“, – apie tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, sako vienas žymiausių šių laikų rusų rašytojų Michailas Šiškinas, atvykstantis į šių metų Vilniaus knygų mugę. Jo knygos buvo apdovanotos svarbiausiais Rusijos literatūros apdovanojimais, jos verčiamos daugybėje šalių. Tačiau šiuo metu jis garsėja ne tik savo knygomis. Šveicarijoje pastaruoju metu gyvenantis autorius nevengia itin kritiškų pasisakymų Rusijos prezidento atžvilgiu ir atsisakė dalyvauti knygų mugėje JAV, sakydamas, kad nenori atstovauti Rusijai, šaliai, kur valdžią užgrobė nusikalstamas režimas. Duodamas interviu 15min.lt rašytojas dalijosi savo mintimis apie kūrybą, apie padėtį Rusijoje, emigracijos naudą ir tai, kad artimiausiu metu savo gimtinėje jis nemato jokių prošvaisčių – rašytojo teigimu, šalis sparčiai artėja prie katastrofos.

M.Šiškino vardas daugeliui lietuvių skaitytojų tapo žinomas, kuomet lietuvių kalba buvo išleistas jo romanas „Laiškų knyga“, patraukęs skaitytojų dėmesį ypatingo grožio plastišku, poetišku, išgrynintu pasakojimu. Vėliau lietuvių kalba pasirodė ir „Veneros plaukas“. 15min.lt duomenimis, dabar leidybai lietuvių kalba ruošiama ir dar viena jo knyga.

M.Šiškinas gimė 1961 m. Maskvoje, studijavo anglų ir vokiečių kalbas, kaip rašytojas debiutavo 1993 m. apsakymu, vėlesni jo kūriniai pelnė rašytojui pagrindines literatūros premijas šalyje, o „Laiškų knyga“ laimėjo Rusijos nacionalinę literatūros premiją „Didžioji knyga“ bei buvo nominuota antram pagal svarbumą literatūros apdovanojimui „Naujoji Rusijos literatūra“.

Nuo 1995 metų jis nemažai laiko praleidžia užsienyje, daugiausia Šveicarijoje.

Vienas garsiausių šių metų Vilniaus knygų mugės svečių M.Šiškinas pagarsėjo ir pasisakymais dėl padėties Rusijoje.

Dar iki Rusijos agresijos Ukrainoje jis sakė, kad padėtis dramatiškai blogėja ir tampa panaši į tai, kuo šalis gyveno prieš 1917-uosius. Rusijai aneksavus Krymą jis rašė, kad „nusikaltėliams valdžioje pasisekė įvykdyti nedovanotiną niekšybę: supjudyti rusus ir ukrainiečius, paversti kalbą ne vienas kito supratimo, o neapykantos priemone“, teigė, kad jam gėda atstovauti savo šaliai.

Prieš Vilniaus knygų mugę 15min.lt M.Šiškinas kalbėjo ne tik apie savo kūrybą, bet ir apie politiką. Karas Ukrainoje taip paveikė rašytoją, kad jis sako dabar net neturintis jokio įkvėpimo rašyti.

– Daugelis interviu su jumis prasideda nuo klausimo apie šalį, kurioje jūs dabar gyvenate – išvykęs iš Rusijos jūs dabar didžiąją dalį laiko praleidžiate Šveicarijoje. Kokį gyvenimo toli nuo tėvynės privalumą jūs matote kaip rašytojas? Viename interviu minėjote, kad būtent gyvenimas užsienyje yra galimybė pažvelgti į veidrodį ir geriau suvokti savo mentalitetą. Daugelis literatūros kritikų sutinka, kad nors jūs raginate rašytojus būti kuo universalesniems, kūryboje siekti bendresnių vertybių, jūsų paties knygose galima aiškiai justi „rusiškumą“.

– Esate teisus, šio klausimo manęs klausia daugybę metų: kaip man sekasi gyventi ir rašyti ne Rusijoje. Tačiau Rusija greitai keičiasi, tad ir atsakymai būna skirtingi.

Kažkada sakiau, kad mes gyvename XXI amžiuje, sienų nebėra, Rusija tampa įprasta valstybe, todėl rašytojui svarbu gyventi įvairiose šalyse, o svarbiausia yra tai, ką rašai.

Tame, kad aš daug metų gyvenau ne Rusijoje, nebuvo jokios politikos. Aš niekada neemigravau iš savo šalies, tiesiog metus ir mėnesius gyvenau tai Maskvoje, tai Ciuriche, tai Berlyne, tai Londone, tai JAV. Aš nepasikeičiau, tačiau Rusija ėmė staigiai eiti iš proto.

Šiuo metu mūsų akyse didžiulė šalis vykdo savižudybę. Viskas krypsta į tai, kad visa Rusija pavirs Donbasu. Aš turiu didelę šeimą, auginu penkis vaikus. Koks tėvas norėtų, kad jo vaikai augtų Donbaso griuvėsiuose? Aš niekada neemigravau iš Rusijos, tiesiog putininė Rusija emigravo iš manęs.

Visą tekstą skaitykite nuorodoje.