Vasario 25 d. Tokijuje, ES delegacijos Japonijoje „Europa House“ salėje, surengtas iškilmingas 107-ųjų Lietuvos valstybės atstatymo ir 35-ųjų Nepriklausomybės atkūrimo metinių minėjimas bei jubiliejinių Čiurlionio metų Japonijoje atidarymas.

Šia ypatinga proga Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Čiurlionio kvartetas surengė koncertą „Hommage à Čiurlionis“. Jame pristatė specialiai parengtą programą, kuri atspindi ansamblio repertuaro stilistinę įvairovę bei dėmesį ne tik lietuvių, bet ir kitų šalių muzikai.

Nuosekliai vykdydami savo misiją garsinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą pasaulyje muzikantai atliko vieną iš negausių kompozitoriaus kūrinių styginių kvartetui – Temą ir variacijas h-moll, kurį jis parašė studijuodamas Varšuvos muzikos institute. Vytautas Landsbergis knygoje „Čiurlionio muzika“ kūrinį apibūdina kaip gana solidaus ir tikslingo tradicinės polifonijos taikymo ir ekspresyvių romantiškų polėkių muziką.

Koncerte įvyko vieno žymiausių šiuolaikinių lietuvių kompozitorių, puoselėjančio ypatingą ir ilgametį ryšį su japonų muzikais Jono Tamulionio kūrinio „Chromatika. Diatonika. Chromatika“ premjera. Kūrinys dedikuotas Čiurlionio kvartetui.

Neatsitiktinai į programą buvo įtrauktas Fausto Latėno 1982 m. sukurtas pirmasis styginių kvartetas, pavadinimu „In extremis“ („Paskutinę valandą“), kurio pirmasis atlikėjas kaip tik buvo Čiurlionio kvartetas, tik kitos sudėties, pradėjęs skleisti kamerinę kompozitoriaus kūrybą ir užsienio scenose.

Veržlumu ir temperamentu išsiskyrė ryškaus XX a. septintojo dešimtmečio stilistinio lūžio lyderio, padariusio didelę įtaką lietuvių muzikos atsinaujinimui, Eduardo Balsio kompozicija – „Hanabera“ iš vaidybinio filmo „Adomas nori būti žmogumi“ garso takelio.

Čiurlionio kvartetas savo programose neretai atsigręžia į japonišką temą ir šios šalies kūrėjus. Į šio koncerto programą kvartetas įtraukė šiuolaikinės kompozitorės Karen Tanaka „At the Grave of Beethoven“. Kūrinio pagrindas – L. van Beethoveno styginių kvarteto op. 18 Nr. 3 muzikinė medžiaga, autorės išplėtota ir interpretuota šiuolaikiškai, atspindint šiandieninio mūsų gyvenimo įtampą ir nerimą, o kartu ir ramybės ir taikos laukimą.

Prisimindami koncerto išvakarėse minėtas karo prieš Ukrainą 3-iąsias metines žuvusių karių ir nekaltų aukų atminimą lietuvių muzikantai pagerbė ukrainiečių autoriaus kompozitoriaus Myroslav Skorik kompozicija „Melodija“.

Koncerto klausytojai – Japonijos politikai, diplomatinis korpusas, verslo, akademinės, kultūros, žiniasklaidos ir lietuvių bendruomenės atstovai liko sužavėti Čiurlionio kvarteto subtiliai apgalvota koncertine programa, įtaigia menine raiška bei aukščiausio lygio meistryste.

Didelio susidomėjimo sulaukė salės fojė eksponuota M. K. Čiurlionio tapybos kūrinių reprodukcijų paroda, parengta bendradarbiaujant su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir UAB „Art to Art“. Daugeliui renginio dalyvių tai buvo pirmoji pažintis su mūsų didžiojo menininko dailės ir muzikos kūryba.

Koncertu ir paroda Japonijoje pradėta kultūros ir meno programa „Čiurlioniui – 150“ tęsis pusantrų metų, jos kulminacija – M. K. Čiurlionio dailės paroda Tokijuje 2026-ųjų pavasarį.

Renginį organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudami su ES delegacija Japonijoje.

Pagal Lietuvos nacionalinės filharmonijos medžiagą parengė LR ambasados Japonijoje kultūros atašė Gabija Čepulionytė