Birželio 30 – liepos 1 dienomis Lvive vyko tarptautinis gatvės meno projektas „MaLonNY. Lviv“, kuriame dalyvavo septyni menininkai iš keturių šalių: Ray Bartkus (LT-JAV), Ieva Voroneckytė (LT), Judy Tuwaletstiwa (JAV), Jeff Woodbury (JAV), Philip Grisewood (JK), Iryna Vodolazhchenko (UA) ir Mariia Shcherbak (UA). Jiems talkino savanoriai dailės studentai iš Lvivo dailės mokyklų.

Projekto metu buvo ištapyta pastato siena, esanti vaikų žaidimų aikštelėje, adresu Černomorska 12. Projektą inicijavo ir organizavo Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje ir „MaLonNY“ kuratorius, menininkas Ray Bartkus. Projektas buvo rengiamas kartu su Lietuvos kultūros institutu, Lietuvos respublikos ambasada Ukrainoje, Lietuvos garbės konsulatu Lvive ir Lvivo savivaldybės kultūros skyriumi.

„Karas Ukrainoje, pasaulio akyse, taip pat ir ukrainiečių akyse, deja, tapo kasdienybe. Visais galimais būdais reikia nesitaikyti su tokia kasdienybe. Menas, meninės akcijos turi galią keisti sąmonę, aplinką, kasdienę realybę. Mes vykome į Ukrainą kupini meilės ir palikome jos įrodymą Lvive, o iš Ukrainos jos parsivežėme dvigubai daugiau. Tikiuosi ji nuaidės ir stiprės tiek mumyse, tiek Ukrainoje“, – apie projektą mintimis dalinasi jo kuratorius Ray Bartkus.

Nors prieš projektą buvo nelengva surasti menininkus, kurie karo metu norėtų vykti į Ukrainą,  jam pasibaigus, menininkai džiaugėsi unikalia galimybe, įgyta patirtimi, sutiktais žmonėmis.

„Nors projektas pradžioje atrodė bauginantis, negalėjau atsisakyti tokios galimybės. Darbas kartu su menininkais iš Lietuvos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Ukrainos maitino mano kūrybinę sielą. Pažintis su daugeliu jaunų ukrainiečių savanorių maitino mano širdį ir suteikė vilties ateičiai. Lvivas – nuostabus miestas, žaviuosi jo žmonių ir kultūros stiprybe. Tikiuosi, kad tai, ką sukūrėme, po savęs paliks solidarumo ir džiaugsmo jausmą“, – sakė menininkas iš JAV Jeff Woodbury.

„Sukūrėme freskas, kurios kartu dainuoja vilties dainą. Būdama čia išgirdau istorijų ir pamačiau nuotraukų apie sužeistuosius ir suluošintuosius, istorijų, kurios man suspaudė širdį. Taip pat išgirdau ir pamačiau rūpestį tų, kurie nori padėti gydyti fiziškai ir emociškai sužeistus žmones, pasitelkdami meną.  Tikiuosi, kad mūsų sieninės tapybos darbai yra to visų gydymo dalis, nes jie dovanojami iš mūsų širdžių ir rankų su meile“, – sakė amerikiečių menininkė Judy Tuwaletstiwa.

Visi menininkai akcentavo ypatingą ryšį tiek su vieta, nes tapoma siena buvo vaikų žaidimų aikštelėje, kurioje visą dieną žaidė vaikai, tiek su savanoriais, kuriems tai buvo ypatinga patirtis.

„Tapėme vaikų žaidimų aikštelėje ir iškart pajaučiau, kaip aplinka įtakoja nuotaiką, emocijas, bendravimą, kaip gerai, kad kursime būtent čia!. Būdama dailininke jaučiu, kad negaliu tiesiogiai padėti ukrainiečiams kovoje, fronte, tačiau kūrybiškumu, spalvomis, pozityvia energija, pagarba tradicijoms galiu padėti sukurti teigiamą vietos energiją kovotojų vaikams, jų žmonoms ir visiems aplinkiniams gyventojams, galintiems pastebėti grožį. Iš savanorių išgirdau, kad jie jautėsi atsipalaidavę ir džiaugsmingi galėdami padėti mums kurti. Jie bent trumpam atsiplėšė nuo kasdieninių rūpesčių ir patiriamos įtampos, nežinomybės, streso. Atrodė, kad vykdome meno terapiją tiek patys sau kas tapome, tiek miestiečiams, kurie mato sukurtus kūrinius ir bent trumpam gali nukreipti savo mintis pozityvumo link, tiek mažiems vaikams žaidžiantiems aplinkui ir pasąmoningai sugeriantiems į save aplinkos subtilumus“, – sakė menininkė Ieva Voroneckytė.

Britų menininkas Philip Grisewood pritaria Ievai. „Didžiausią naudą Lvivo sienų tapybos projekte gavau užmezgęs ryšius ir susidraugavęs su vietos savanoriais. Istorijų pasakojimas, juokeliai ir dalijimasis kultūromis padėjo visiems pamiršti gyvenimo problemas. Bendravimas su vietiniais ukrainiečiais ir kitais menininkais iš skirtingų pasaulio šalių nutiesė tiltą tarp kultūrų ir sukūrė palaikymą bei pakilią nuotaiką, karą išgyvenantiems Ukrainos menininkams. Ryškių spalvų ir formų tapyba ant sienos pačioje Lvivo širdyje suteikė daugiau teigiamos energijos žaidimų aikštelei ir sporto aikštelei, džiugios aplinkos vietos bendruomenei, šeimoms ir praeiviams.“

„Labai džiaugiuosi, kad viskas pavyko, nebuvo jokių didelių nesklandumų, jokių raketų ar dronų. Šiek tiek patrukdydavo lietus, tačiau tai buvo menkniekis, palyginus su tuo, ką iš šio projekto gavo kiekvienas dalyvis. Tikiuosi, kad šis projektas bus kasmetinis, nes Lvive yra daug puikių sienų, o galbūt jis išplis ir į kitus Ukrainos miestus. Jau dabar dalyvavę menininkai pareiškė, kad su mielu noriu atvyktų ir kitais metais“, sakė projekto iniciatorius, Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Tomas Ivanauskas.