Nuo gegužės 31 d. iki birželio 2 d. Helsinkyje vyko literatūros renginių programa, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui. Jos metu suomių auditorijai buvo pristatytas Ričardo Gavelio legendinio romano „Vilniaus pokeris“ vertimas į suomių kalbą. Knygą 2022 m. pabaigoje išleido prestižinė Suomijos leidykla „Siltala“; į suomių kalbą ją išvertė Urtė Liepuoniūtė ir Peras Länsmansas. Po puikių „Vilniaus pokerio“ recenzijų nacionalinėje Suomijos žiniasklaidoje šiuo metu jau išparduotas antrasis romano leidimas, iš spaustuvės tuoj iškeliaus trečias leidimas.

Gegužės 31 d. Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto salėje „SKS:n juhlasali“ įvyko knygos „Vilniaus pokeris“ pristatymas ir diskusija, kurioje dalyvavo žinoma literatūrologė, R. Gavelio kūrybos tyrinėtoja Jūratė Čerškutė ir viena iš romano vertėjų į suomių kalbą Urtė Liepuoniūtė. Diskusiją moderavo suomių žurnalistas Juho Pitkänenas. Birželio 1 d. populiarioje Helsinkio knygyno literatūros scenoje „Rosebud Sivullinen“ įvyko knygos pristatymas ir ten Jūratę Čerškutę kalbino visame pasaulyje žinoma suomių rašytoja Sofi Oksanen.

Renginių programą užbaigė „Vilniaus pokerio“ pristatymas birželio 2 d. Helsinkio centrinėje bibliotekoje „Oodi“, išsiskiriančioje įspūdinga architektūra. Diskusijoje „Vilniaus pokeris“. Kai realizmo nepakanka” literatūrologę Jūratę Čerškutę kalbino knygos vertėja Urtė Liepuoniūtė.

Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ yra lietuvių literatūros šedevras, pirmąkart išleistas praėjus vos kelioms savaitėms po Berlyno sienos griuvimo. Romane Gavelis atvirai kritikavo totalitarinę sistemą ir Sovietų Sąjungą, tuo pačiu griaudamas visus lietuvių literatūroje nusistovėjusius standartus.

Romanas pamažu išauga į postmodernią, intelektualią, kiek psichodelinę fantasmagoriją apie sovietmečio paranoją, kartos tapatybės traumas, sistemos absurdą, paralelines realybes ir neviltį. Romano siužetas pinamas aplink pagrindinio veikėjo Vytauto Vargalio gyvenimo ir meilės istoriją aštuntojo dešimtmečio sovietinėje Lietuvoje, neaplenkiant prisiminimų apie lageryje praleistus metus. Galiausiai visus ir viską apgaubia amžinasis Vilnius, gražus, bet sužeistas legendų kupinas miestas.

„Vilniaus pokeris“ suomių skaitytojui atnešė ne tik puikų romaną, bet ir lietuvių literatūrą apskritai. Pats apie knygą pirmą kartą išgirdau prieš kelerius metus, vėlyvą vakarą bare, per Londono knygų mugę. Ugninga kalba, kuria romanas buvo pristatytas, padarė didžiulį įspūdį, tad nusprendžiau įsigyti knygos leidybos teises. Vis dėlto visa jėga Ričardo Gavelio šedevras man atsivėrė perskaičius suomišką vertimą. Romano politiškumas ir siautulys, estetika ir kalbinis virtuoziškumas pribloškia”, – susižavėjimo neslepia „Vilniaus pokerio“ suomių kalba leidėjas Touko Siltala.

„Vilniaus pokeris“ yra iškilus nesenstančio meno kūrinio pavyzdys. Todėl jis ir vėl aktualus, deja, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Gavelis totalitarinio režimo gyvenimą ir realijas aprašo visuotinai atpažįstamai. Skaitydama romaną net pagalvojau apie šiuolaikinę Kiniją su jos sekimo aparatais. Taip pat manau, jog „Vilniaus pokeris“ suteiks naują, kitokį požiūrį į Gulago literatūrą, kurią Suomijoje daugiausia sudaro memuarai ar memuariniai romanai. Tikiuosi, kad šis puikus meno kūrinys atvers kelią kitiems lietuvių literatūros vertimams į suomių kalbą”, – mintimis po knygos pristatymo dalijosi viena ryškiausių suomių literatūros pasaulinio lygio žvaigždžių Sofi Oksanen, dalyvavusi pokalbyje apie R. Gavelio „Vilniaus pokerį“.

Pirmasis „Vilniaus pokerio“ leidimas buvo išparduotas per savaitę, o po romaną itin liaupsinančios apžvalgos didžiausiame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“ knyga porą savaičių buvo labiausiai ieškomas grožinės literatūros kūrinys Helsinkio metropolio bibliotekose. Jau ir antrasis knygos leidimas išparduotas ir spausdinamas trečias leidimas, tad knygos sėkmės istorija tęsiasi. Knygos populiarumas akivaizdus ir per susidariusias skaitytojų eiles Helsinkio bibliotekose – žmonės kantriai laukia, kada galės gauti R. Gavelio romaną. Helsinkis turi puikiai išvystytą bibliotekų tinklą HELMET, apimantį Helsinkio metropolio srities bibliotekas, ir jis yra įsigijęs 80 „Vilniaus pokerio“ egzempliorių. Šiuo metu virš 600 skaitytojų yra rezervavę šią knygą ir kantriai laukia savo eilės. Šis laukiančiųjų skaičius nemažėja jau nuo pat knygos pasirodymo.

Žymus literatūros kritikas Toni‘s Jerrman‘as pagrindiniame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“ rašė: „Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – stulbinamas šedevras, postmodernios lietuvių literatūros klasika. (…) Romanas aprėpia įvairius lygmenis ir idėjas, tad kūrinį galima pelnytai vadinti literatūriniu gausybės ragu. (…) Gavelio pasakojimas persmelktas siautulio ir įniršio, jame nė vieno nebus pasigailėta. Autoriaus kaleidoskopas išsuka galingas, jausmus įaudrinančias vizijas, kurios smegenų žievėje palieka neišdildomą pėdsaką. Tai – tikrasis geros literatūros požymis.“

„Nesu grožinėje literatūroje aptikęs aršesnės, įnirtingesnės totalitarinės sistemos kritikos nei Ričardo Gavelio romanas. (…)
Absoliučiai iškreipto pasaulio neįmanoma pavaizduoti klasikinio realizmo rėmuose, taigi Gavelis neria už jo ribų. „Vilniaus pokeriui“ nepakanka parodyti, kaip sistema veikia iš išorės; romanas apibūdina, kaip ji kamuoja žmogų iš vidaus, proto ir dvasios lygmeniu.
„Vilniaus pokeris“ – tai vešlus, raizgus labirintas, prozos mozaika. (…)
Totalitarinėms sistemoms būdinga stengtis pažaboti kalbą siekiant pažaboti žmogaus protą. Jos moko juoda vadinti balta, o balta – juoda.
Gavelio romanas atvirai kariauja su melaginga sistemos kalba. Jame šokinėjama tarp registrų: nuo gatvės šlykštybių prie biurokratinio sterilumo, nuo lyrinių impresijų prie kandžios pašaipos ir parodijos.
Viena esminių „Vilniaus pokerio“ idėjų – parodyti, kaip kalbos priemonėmis galima klaidinti ir paskatinti žmones beprotiškiems poelgiams. (…) Tam tikra prasme romano pasaulis apgaudinėja ir klampina lygiai kaip ir sovietinė sistema.
Beveik 600 puslapių apimties „Vilniaus pokerį“ galima būtų apibūdinti kaip Thomas‘o Pynchon‘o romano „Žemės traukos vaivorykštė“ (Gravity’s Rainbow, 1973) brolį iš Rytų Europos. (…) Vienas „Pokerio“ nuopelnų – tai, jog jis skatina naujai pažvelgti ir į vakarinėje geležinės uždangos pusėje išleistą, kritiškai į visuomenę žvelgiančią literatūrą”, – savo rezenzijoje rašo suomių literatūros kritikas Tommi‘s Melender‘is Suomijos savaitraštyje „Suomen kuvalehti“.

R. Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ yra apskritai tik antras lietuvių autorių kūrinys, išverstas į suomių kalbą per visą šios šalies istoriją. Išleisti užsienio rašytojo – ir dargi iš mažos šalies – kūrinį Suomijoje nėra paprasta. Šalis nedidelė, tačiau įvairūs kultūros fondai stipriai remia vietinių rašytojų kūrybą, tad užsienio literatūrai telieka minimali rinkos dalis – ir ją daugiausia užpildo anglakalbių arba šiaurės šalių kūrėjų knygos. Todėl, pasak knygos vertėjos, įsiūlyti knygas Suomijos leidėjams yra gana sunku ir užtrunka itin ilgai.

„Manau, jog tai reikšmingas įvykis abiejų šalių kultūroms. Lietuvai tai – naujas žingsnis įtvirtinant savo kultūrinį statusą, parodant, kad šalies literatūra ir menas yra įdomūs, kokybiški, daugiasluoksniai, aktualūs ir įkvepiantys diskusiją ne tik vietiniu, bet ir europiniu mastu, ir ypač – Baltijos jūros regione.
Suomijai „Vilniaus pokeris“ – ne tik didelis žingsnis skatinant mažųjų šalių literatūros vertimus, bet ir permąstant savo santykį su didžiąja kaimyne; šis daugybę metų buvo gana romantizuotas, netgi – ir, sakyčiau, ypač – jaunosios kartos, gimusios jau po Sovietų Sąjungos griuvimo. Pradėję versti, su kolega Per‘u Länsmans‘u negalėjome ir įsivaizduoti, kad romanas bus išleistas vidury Europos vykstant tokio masto karinei invazijai. Gavelio šedevras man visada buvo įrodymas – kaskart taip pat šokiruojantis ir neįtikėtinas, – kad istorija kartojasi – arba galbūt tiesiog niekad nesibaigia, yra tąsi ir nuolat tyko iš pasalų. Manau, kad šis romanas suomių skaitytojui bus tarsi kibiras šalto vandens – priminimas apie tai, kiek mažai suomiai žino apie kaimynų istoriją ir kaip ilgai puoselėjo tam tikrą savo kultūrinį burbulą. Be to, nevalia pamiršti, kad jau vien literatūrine prasme Gavelio romanas ne tik Lietuvos, bet ir Europos literatūros istorijoje visuomet išliks vienu įdomiausiu postmodernizmo kūrinių“, – dalijasi mintimis knygos „Vilniaus pokeris“ vertėja į suomių kalbą Urtė Liepuoniūtė.

„Visi trys susitikimai su suomių skaitytojais skirtingais rakursais parodė, kaip dabar, XXI amžiuje, galima, o gal net ir reiktų perskaityti Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“. Regis, kad suomiškas romano vertimas, pasirodęs pernai rudenį, visai kaip ir pirmasis romano leidimas 1989 metų lapkritį, vėl pataikė į politinių įvykių ir tektoninių lūžių verpetus, šiuokart tai ne Berlyno sienos griuvimas ir Sovietų Sąjungos byrėjimas, o Rusijos karas Ukrainoje ir Suomijos narystė NATO. Turiu prisipažinti, kad, po šitiek metų ir kartų „Vilniaus pokerio“ skaitymo, Helsinkyje gavau naujų nuorodų, kaip būtų galima interpretuoti vieną ar kitą Gavelio sukurtą įsimintiną metaforą ar kaip permąstyti jo sukurtą sistemos kritiką”, – įžvalgomis dalijasi R. Gavelio kūrybos ekspertė, literatūrologė Jūratė Čerškutė.

Literatūros renginių programa „Vilniaus pokeris“ Helsinkyje organizuota, bendradarbiaujant suomių leidyklai „Siltala“, LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje Lianai Ruokytei-Jonsson, Helsinkio centrinei bibliotekai „Oodi“, Suomijos knygynui „Rosebud Sivullinen“ bei Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto studentų organizacijai „Sasha ry“. Šį projektą, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti, ir knygos „Vilniaus pokeris“ vertimą į suomių kalbą parėmė Lietuvos kultūros institutas.