Justinos Rosengren nuotr.

Didžiausias bei svarbiausias Šiaurės šalių regione literatūrai ir bibliotekoms skirtas renginys – 38-oji tarptautinė Geteborgo knygų mugė „Bok & Bibliotek 2022“ – vyko rugsėjo 22–25 d. Lietuvai šiemet atstovavo rašytoja, poetė, eseistė, dramaturgė, libretų autorė Vaiva Grainytė.

Ji dalyvavo diskusijoje „Uppdrag: Klimat“ (Misija: klimatas) kartu su rašytojais iš Šveicarijos, Slovakijos ir Estijos (moderavo švedų rašytojas Jensas Liljestrandas), taip pat poezijos skaitymų programoje „Rum för Poesi“ kartu su švedų poetėmis Lina Ekdahl bei Isabella Nilsson ir ispanų-rumunų poete Corina Oproae. Poezijos skaitymuose Vaivos Grainytės kūryba skambėjo lietuvių ir švedų kalbomis. V. Grainytė taip pat susitiko su švedų skaitytojais bendroje Europos šalių kultūros institutų tinklo „EUNIC Stockholm“ programoje „EUNIC Café Europa“ jungtiniame stende.

Justinos Rosengren nuotr.

Šiemet mugę aplankė net 82 tūkstančiai žmonių.

Seminare „Misija: klimatas“ buvo keliami klausimai, kaip klimato kaita ir jos padariniai aprašomi šiandieninėje Europos literatūroje ir ar diskusijoje dalyvaujantys rašytojai yra atsakingi už tai, kad priimtų ir vaizduotų savo kūryboje šį „didžiausią mūsų laikų iššūkį“. Seminaro dalyviai pasakojo apie tai, kaip klimato krizė veikia jų kūrybą, viešąsias diskusijas ir literatūrą gimtosiose šalyse.

Vaiva Grainytė dalyvavo dviejų dienų trukmės nepertraukiamoje poezijos skaitymų programoje „Rum för poesi“ (Poezijos erdvė), kurioje ji skaitė savo eiles, išverstas į švedų kalbą, kartu su kitais švedų ir užsienio iškiliais poetais.

Justinos Rosengren nuotr.

„Knygų mugės svarba pajuntama į ją dar neatvykus: trečiadienį 6 val. ryto iš Stokholmo Geteborgo kryptimi išvykstančiame sausakimšame traukinyje jo keleiviai visas tris valandas stropiai tyrinėjo didžiausio Šiaurės šalyse literatūros renginio programą, vartė mugės bukletus. Švedai užsienio autoriams skiria ypatingą dėmesį – kalbina, ateina atsispausdinę rašytojų nuotraukas, prašo ant jų pasirašyti. Net rytiniame seminare apie klimato krizę literatūroje buvo užpildyta visa klausytojams skirta erdvė – „Rum för Poesi“ – jauki konferencijų salė, tarsi oazė milžiniškos mugės labirinte. Čia nuo ryto iki vakaro vietiniai ir užsienio autoriai skaito eiles, kurioms netrūksta aktyvių klausytojų. Jame man teko pristatyti Lianos Ruokytės-Jonsson ir Mikaelio Nydahlo į švedų kalbą išverstus savo eilėraščius. Gaila tik, kad susidarė didelis laiko tarpas lietuvių autorių knygų leidyboje švedų kalba po sėkmingo Lietuvos prisistatymo pagrindinės viešnios teisėmis 2005 m. Per paskutinius 17 metų švedų kalba pasirodė vos pora lietuvių autorių knygų“, – praėjusį savaitgalį įvykusio renginio įspūdžiais dalijosi rašytoja Vaiva Grainytė.

Geteborgo knygų mugė yra didžiausias kultūros įvykis Šiaurės šalyse, sutraukiantis kasmet apie 80 000 žmonių auditoriją. Keturias dienas vykusios Geteborgo knygų mugės programoje buvo net 250 seminarų, kuriuose dalyvavo 650 rašytojų, mokslininkų, žurnalistų ir ekspertų iš Švedijos ir užsienio.

Justinos Rosengren nuotr.                                                                                                                                                         

Šiemet knygų mugė po dvejų metų pertraukos, t.y. hibridinio mugės formato (skaitmeninėje platformoje ir gyvai, kai organizatoriai turėjo prisitaikyti prie apribojimų, taikomų dėl COVID-19), pagaliau vyko gyvai, pilnu pajėgumu ir apimtimi. Vis dėlto didelė dalis seminarų, susitikimų su rašytojais ir knygų pristatymų taip pat buvo tiesiogiai transliuojami dar pandemijos metu sukurtoje mugės skaitmeninėje platformoje „Book Fair Play“, kuri šiandien yra neatsiejama knygų mugės dalis, tokiu būdu sudarant galimybę renginiuose dalyvauti platesnei auditorijai.

Šiais metais ypatingas dėmesys buvo skirtas Pietų Afrikai, klimato krizei ir kriminaliniam romanui. Taip pat, reaguojant į šiandieninius pasaulio įvykius, kaip papildoma pagrindinė tema buvo pristatyta Ukrainos literatūra programoje „Balsai iš Ukrainos“.

„Džiaugiamės, kad knygų mugė sugrįžo visu pajėgumu ir Lietuva dalyvauja delegavusi žinomą autorę. Vis dar su malonumu prisimename nepaprastai sėkmingą Lietuvos prisistatymą 2005 m., kai ši šalis buvo pagrindinė viešnia, t.y. pagrindinė mugės tema. Tais metais, išverstos iš lietuvių į švedų kalbą, buvo išleistos net 8 lietuvių autorių knygos ir Lietuva sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio Šiaurės šalyse. Mums labai svarbu, kad Lietuva šiais metais dalyvavo knygų mugėje kartu su EUNIC, tačiau taip pat tikimės, kad Lietuva sugrįš su platesne renginių programa, rašytojų pristatymais ir savo stendu, kad būtų labiau matoma Šiaurės šalių literatūros pasaulyje ir atnaujintų bendradarbiavimą su Švedijos leidėjais. Lankytojams labai svarbu turėti galimybę dalyvauti susitikimuose su lietuvių autoriais, nes apskritai mugės esminis siekis yra plėsti visuomenės akiratį. Taip pat tikimės ilgalaikio artimo bendradarbiavimo tarp Geteborgo ir Vilniaus, kurie abu tapo UNESCO literatūros miestais, ir tai suteikia Lietuvai papildomą galimybę būti labiau matomai čia, Geteborgo knygų mugėje. Kitais metais, tikiuosi, sulauksime didesnio literatūrinio indėlio iš Lietuvos, ką mes labai vertintume“, –mintimis dalijosi tarptautinės Geteborgo knygų mugės generalinė direktorė Frida Edman.

Geteborgo mugės išvakarėse rugsėjo 21 d. rašytoja Vaiva Grainytė dalyvavo Stokholme vykusiame poezijos ir muzikos renginyje „Room of World Poetry“ kartu su poetais iš Čekijos, Lenkijos ir Rumunijos, kuriame ji skaitė savo eiles (vertimus į švedų kalbą skaitė aktorė Nathalie Czarnecki) ir dalyvavo diskusijoje, kurią moderavo švedų literatūros kritikė, žurnalo „Essä“ redaktorė Emi-Simone Zawall.

Lietuvos programos pristatymą organizavo LR kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje, bendradarbiaudama su Europos kultūros institutų tinklu „EUNIC Stockholm cluster“, Švedijos institutu ir tarptautine Geteborgo knygų muge „Bok & Bibliotek 2022“. Lietuvos prisistatymo renginių programą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros institutas.

Vaiva Grainytė – rašytoja, poetė, įvairių tekstų ir tarpdisciplininių projektų autorė. Jos kūryba gausiai įvertinta apdovanojimais. Esė knyga „Pekino dienoraščiai“ (2012 m.) ir poezijos rinktinė „Gorilos archyvai“ (2019 m.)nominuotos Lietuvos „Metų knygos“ rinkimuose ir įtrauktos į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Gauti apdovanojimai ir už operų libretus: opera „Geros dienos!“ (2013 m.) pelnė 6 tarptautinius apdovanojimus Europoje (taip pat įvertintas V. Grainytės kaip koncepcijos bendraautorės – kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Lina Lapelyte – indėlis). To paties kūrėjų trio opera-performansas „Saulė ir jūra“ 2019 m. Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje buvo apdovanota „Auksiniu liūtu“. Trio veikla įvertinta Jaunojo menininko premija, Auksiniu scenos kryžiumi, Boriso Dauguviečio auskaru ir Nacionaline premija. Šiais metais pasirodė V. Grainytės dvikalbis koliažinis romanas „Rožės ir bulvės / Roses and Potatoes“ (2022 m.).Rašytojos kūryba išversta į daugiau nei 10 kalbų.