„Festival-to-Festival”: įspūdžiai po konferencijos
Gegužės 5–7 d. Lietuvos kultūros instituto darbuotojos Aistė Žukauskaitė ir Ignė Alėbaitė dalyvavo Ukrainos literatūrinio festivalio „Book Arsenal” surengtoje nuotolinėje konferencijoje „The Alteration: Festival-to-Festival”, kurioje įvarių literatūros festivalių ir knygų mugių (nuo Ukrainos iki Frankfurto, Bolonijos, Prahos, Monrealio, Škotijos, Indijos ir t.t.) atstovai dalijosi Covido eros iššūkiais bei patirtimi.
Lietuvos kultūros instituto atstovės ne tik sėmėsi profesinės patirties iš kolegų, bet ir pristatė Vilniaus knygų mugę.
„Galima pagirti ukrainiečius puikiai susitvarkius su ambicinga programa – buvo pakviesti atstovai net iš 11 Ukrainos ir 16 tarptautinių festivalių”, – pastebėjo Aistė.
Pasak Ignės, pagrindinė gaida, skambėjusi iš visų festivalių organizatorių lūpų – niekas nepakeis gyvų renginių. „Tą rodo jau ne tik ore juntamas „online” nuovargis, bet ir skaičiai: Čekijoje pirmojo karantino metu buvo sukurta daug platformų skaitmeniniam turiniui, dabar praktiškai visos jos išmirusios, online renginių peržiūrų skaičiai maži”, – dalijosi Ignė.
Dalyvė iš Briuselio pristatė tyrimą apie vadinamąjį „Zoomo nuovargį”: https://news.stanford.edu/2021/02/23/four-causes-zoom-fatigue-solutions/
Konferencijos pranešėjai taip pat akcentavo auditorijos svarbą: taikant „online” formatą, būtina atkreipti dėmesį į auditorijos amžių, dalyvių įgūdžius, „draugystę” su technologijomis.
Dvi sritys, kuriose nuotoliniai renginiai vis dar sulaukia sėkmės: įvairūs mokymai ir turinys profesionalams.
Dar viena kolegių pastebėta tendencija: nuotolinių renginių formatas vaikų renginiams visiškai netinkamas, vis daugiau renginių organizatorių ieško alternatyvų (pavyzdžiui, „Picturebook festival” Vokietijoje parodas rengė „on demand“ (pareikalavus), vaikus pakvietė į veiklų autobusą, taip pat organizavo renginius, kur iliustruotojai piešė knygyne už lango, o vaikai lauke su mikrofonu sakė, ką piešti, baigtus darbus iliustruotojai perdavė vaikams per specialiai tam padarytą „langelį“).
Ignė ir Aistė daro išvadą, kad „online” turinys turi būti konstruojamas, atsižvelgiant į medijas ir jiems taikomus lūkesčius, o ne tiesiog perkeliant renginį į skaitmeninę erdvę. Skaitmeniniam turiniui, jei jis skirtas ne siaurai tikslinei auditorijai, yra labai svarbus pramogos elementas. Reikia mąstyti labiau kaip prodiuseriams ar komunikacijos specialistams. Nebijoti pripažinti, kad festivalių organizatoriai nėra visų galų meistrai ir ieškoti išeičių per partnerystes su skaitmeninio transliavimo, viešųjų ryšių ir kt. profesionalais.
Konferencijos dalyviai pastebėjo, kad geriausias virtualioje erdvėje transliuojamo turinio apmokęstinimas turėtų sudaryti ne daugiau 1/10 arba net 1/20 tradicinio renginio kainos. Festivalių rengėjai dalijosi pasiteisinusiu paramos metodu (žmonės linkę paremti organizaciją ar kūrėjus paliekant pasirinkimą turinį vartoti nemokamai ar paremti simboline suma). Didesnių renginių organizatoriai siūlo idėją už „online” bilietą išsiųsti žiūrovui materialios vertės – knygų, žurnalų.