Birželio mėnesį vienas svarbiausių Kinijoje architektūrinių leidinių – mėnesinis žurnalas „World Architecture“ – išleido numerį, skirtą vien tik Lietuvos architektūrai. Tokiu reikšmingu mastu lietuviška architektūra ir architektai Kinijoje pristatyti pirmą kartą.

Numeryje, kurio redakcinę komandą sudarė Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnė Biliūnaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, žurnalo vyr. redaktorius Zhou Rong ir redaktorė Ye Yang, pristatyta išskirtinė istorinė ir šiuolaikinė Lietuvos architektūra ir jos kūrėjai.

Architektūros istoriko Vaido Petrulio straipsnis “The Architectural Legacy of Kaunas Modernism and the City’s Identity” pristato Kauno modernizmo architektūrą. Pagal Lietuvos architektų sąjungos organizuotą parodą “Wood in Lithuanian Architecture” Rūtos Leitanaitės parengtas straipsnis pasakoja apie medį Lietuvos architektūroje, pradedant nuo seniausios etnografinės, ir baigiant dvarų, miestų, bažnyčių ir inovatyvia šiuolaikine architektūra. Mato Šiupšinsko straipsnis apžvelgia gyvenamąją architektūrą, o apie Lietuvos paviljono Venecijos architektūros bienalėje idėją pasakoja paviljono komisaro Pippo Ciorra ir  jo kolegės Martos Atzeni straipsnis „Sensing the Future”, the Swamp Pavilion in Architecture Biennale 2018, Venice”. Jekaterinos Lavrinec straipsnis “Small Stories of the Urban Villages: the Wooden Šnipiškės Neighbourhood, Vilnius” supažindina žurnalo skaitytojus su Šnipiškėse veikiančios bendruomenės iniciatyvomis, susijusiomis su vietos identiteto atskleidimu išsaugojimu. Atvartas skirtas ir architektūrinei leidybai. Atkreiptas dėmesys į įdomiausias leidyklos “Lapas” angliškai išleistas knygas apie Lietuvos architektūrą: Vilniaus ir Kauno architektūrinius gidus, Marijos Drėmaitės “Architecture of Optimism: The Kaunas Phenomenon, 1918-1940” ir  “Baltic Modernism: Architecture and Housing In 2017 Soviet Lithuania”, bei monografiją “Audrius Ambrasas Architects. Works 1998-2014”.

Antra žurnalo pusė skirta tekstais (aut. Rūta Leitanaitė), fotografijomis ir brėžiniais pristatytiems 10 architektūrinių projektų. Tai – inovatyvaus verslo kompleksas, sukurtas rekonstravus ligoninę Antrakalnyje „Vilniaus Tech parkas“ („a2sm“), karinės teritorijos rekonstrukcija į komercinį, visuomeninį kompleksą „Ogmios miestelis“ („DO architects“), gyvenamasis kvartalas Vilniuje „Rasų namai“ („Paleko ARH studija“, „Plazma“), į gyvenamąjį, biurų kompleksą su darželiu ir mokykla konvertuotų carinių kareivinių Kaune kvartalas „Juozapavičiaus 13“ („G. Natkevičius ir partneriai“), gyvenamasis namas „Slėnio vila“ Vilniuje („Arches“), kūrybiško verslo kompleksas gamtoje „InTegra“ („Vilniaus architektūros studija“, L. Jančytės grupė), Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos interjero rekonstrukcija („2XJ“), Kauno autobusų stotis („Dviejų grupė), Latvijos nacionalinio meno muziejaus rekonstrukcija ir išplėtimas („Procesoffice“, „Andrius Skiezgelas architecture“), bei vienas pastatas iš tarpukario Kauno – Prisikėlimo bažnyčia (K. Reisonas).

Žurnalo pabaigoje trumpai pristatyti su straipsniais ir juose pristatomais objektais susiję architektai.

Pagal žurnalo „World Architecture“ tradicijas, numeryje pristatytą Lietuvos architektūrą ir atskirus pastatus komentavo ir Kinijos architektūros kritikai, architektai. Žurnalo įvadinį straipsnį “The Past and Present of Lithuanian Architecture” parengė kinų architektūros profesorius Lyu Fuxun.

Žurnalo pristatymas, organizuotas drauge su žurnalo redakcija ir Lietuvos kultūros institutu, įvyko š.m. birželio 22 d. Tsinghua universiteto Architektūros mokykloje. Renginio metu redakcijos kvietimu Vaidas Petrulis skaitė pranešimą apie Kauno modernizmo architektūrą, o Rūta Leitanaitė apžvelgė šiuolaikinę Lietuvos architektūrą.

Po paskaitų vykusią diskusiją vedė žurnalo vyr. redaktorius Zhong Rong, joje dalyvavo Kinijos mokslų akademijos universiteto Architektūros tyrimų ir dizaino centro profesorius architektas Zhang Lufeng, Pekino Jiaotong universiteto profesorius architektas Han Linfei, Šiaurės Kinijos technologijų universiteto Architektūros ir menu koledžo dėstytoja Anamia Ingrid Andritoiu,  Tsinghua universiteto dėstytojai, studentai, architektūros profesionalai. Į pristatymą sužinoti daugiau apie Kauno modernizmą atvyko Tsinghua universiteto Architektūros dizaino ir tyrimų instituto projektų vadovė Ning Lu, tirianti Kulangsu – XX a. pr. miestą-salą šalia Siamenio, Fujian provincijoje, kurio architektūra buvo įtraukta į Unesco pasaulio paveldo sąrašą.

Po žurnalo pristatymo renginyje vykusios diskusijos R. Leitanaitė sakė: „Patys kinai pripažino, jog iki šio žurnalo numerio nelabai nutuokė, nei kas ta Lietuva, nei kokia joje kuriama architektūra. Jiems mūsų architektų kūryba, joje atspindimos vertybės, kokybė padarė didelį įspūdį.“

„Esame nelauktai labai nustebinti, kokią šiuolaikišką, patrauklią aplinką kuria jūsų šalies architektai“ – diskusijoje kalbėjo žurnalo vyr. redaktorius Zhou Rong. – „Žinoma, žurnale pristatyti projektai nėra nei grandiozinio mastelio, nei ypatingai išsiskiriantys įvaizdžiu, ar revoliucingi technologiniai atradimai architektūros srityje. Tačiau tame mažume ir kuklume matome sugebėjimą minimaliomis priemonėmis kurti ypatingai jaukią aplinką, skirtą žmogui bei jautriai suderintą su gamtine ir miesto aplinka. Tai labai aktualu ir kalbant apie Kinijos architektūros šiandieną ir ateitį. Esame pavargę ir nusivylę pastatais-ženklais ar didžiulius biudžetus suryjančiais projektais, kurie neturi nieko bendro su vietiniu kraštovaizdžiu, vietine kultūra, nepraturtina aplinkos greta jų gyvenančioms bendruomenėms.“ – komentavo Z. Rong.

„Analogiškas vertybinis pagrindas – dėmesys kasdienybei ir jos architektūrinei aplinkai – yra ir Kauno modernizmo architektūros patrauklumo raktas“ – sakė Pekino Jiaotong universiteto profesorius architektas Han Linfei.

Žurnalas „World architecture“ leidžiamas nuo 1980-ųjų metų, anglų ir kinų kalbomis, jo tiražas 35 000. Naujausiame numeryje Lietuvos architektūrai skirti 126 puslapiai.