Lietuvos Kultūros Institutas
Lietuvos Kultūros Institutas
Vertėjai į užsienio kalbas

Beata Kalęba

Gimimo metai ir vieta

1976 Krokuva (Lenkija)

Išsilavinimas

Baigė lenkų filologiją Jogailaičių universitete Krokuvoje.
Literatūrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
Lietuvių kalbos mokėsi Jogailaičių universitete (lektorate), paskui lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose Vytauto Didžiojo universitete bei Vilniaus universitete.

Kalbos

Gimtoji - lenkų
Verčia iš lietuvių kalbos į lenkų

Darbinė veikla

2000 – 2001 – Vilniaus universiteto Polonistikos katedros lektorė,
2004 – 2005 – Jogailaičių universiteto Karolio Estreicherio Lenkų bibliografijos skyrius, bibliografė,
nuo 2005 – Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto jaunesnioji mokslo darbuotoja, paskui vyresnioji mokslo darbuotoja (lenk. adiunkt z doktoratem, Assistant Professor – nuo 2008) ir docentė (lenk. adiunkt z habilitacją, Associate Professor – nuo 2019),
nuo 2015 – Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto Lietuvos kultūros centro vadovė.

Verta paminėti

2019 – Jogailaičių universiteto Rektoriaus premija už Polonistikos fakulteto Lietuvos kultūros centro veikla,
2017 – LLTI teikiama Algio Kalėdos premija – už lituanistinius mokslinius tyrimus bei lietuvių mokslinės ir grožinės literatūros vertimus.

Kontaktai

beata.kaleba@uj.edu.pl
aitvaras.bk@gmail.com
www.pkl.polonistyka.uj.edu.pl/web/pkl/ldr-beata-kaleba

Išverstos knygos

  1. Tomas Venclova, Litwa, ojczyzna moja (Lietuvos istorija visiems), Miedzynarodowe Centrum Kultury, 2024.
  2. Irena Veisaitė, Aurimas Švedas, O godne życie. Irena Veisaitė w rozmowie z Aurimasem Švedasem  (Irena Veisaitė, Gyvenimas turėtų būti skaidrus), Sejny: Pogranicze, 2019.
  3. Mindaugas Kvietkauskas, Polifonia literatury w Wilnie okresu wczesnego modernizmu (1904-1915) (Vilniaus literatūrų kontrapunktai. Ankstyvasis modernizmas 1904-1915), Kraków: TAiWPN universitas, 2012.
  4. Kultura Wielkiego Księstwa Litewskiego. Analizy i obrazy, oprac. V. Ališauskas ir kt., kartu su vertėjais P. Bukowiec, B. Kalęba, B. Piasecka, Kraków: TAiWPN universitas, 2006 (2 laida 2011).
  5. Egidijus Aleksandravičius, Antana Kulakauskas, Pod władzą carów. Litwa w XIX wieku (Carų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva), Kraków: TAiWPN universitas, 2003.

Vertėjo sudarytos ir išverstos antologijos arba vertimai antologijose

  1. Czesław Miłosz, Rozmyślania o czasie pożogi oraz Idee O. Miłosza [dvi C. Milošo esė iš Naujosios Romuvos]. In: C. Miłosz, W cieniu totalitaryzmów. Publicystyka rozproszona z lat 1945-1951 oraz teksty z okresu II wojny światowej, parinko ir parengė A. Fiut ir kt., Kraków: Wydawnictwo Literackie 2018.
  2. Tomas Venclova, Obrócone w ciszę. Wiersze wybrane [Tomo Venclovos poezijos rinktinė], išvertė S. Barańczak, Z. Dmitroca, B. Kalęba, A. Kuzborska, A. Pomorski, parengė B. Kalęba, Warszawa: Zeszyty Literackie, 2017, p. 132.
  3. Leonidas Donskis, Šetenių užrašai – Notes szetejnieński, parinko ir išvertė B. Kalęba, fot. J. Donskienė, Austeria, Kraków: Austeria 2016.
  4. Widziałem świat. Skrypt do kursu historii literatury litewskiej [mokomoji medžiaga studentams], tekstus parinko, iš lietuvių kalbos išvertė ir parengė B. Kalęba, Bychovieco ir Stijkovskio kronikų fragmentus bei Daukšos Postilės prakalbą parengė J. Niedźwiedź, Vytauto Didžiojo Universitetas: Versus Aureus, 2014.

Publikacijos periodikoje

  1. Tomas Venclova, Lot, Zeszyty Literackie 2018, nr. 4 (144).
  2. Tomas Kvietkauskas, Nożyczki Estery, Znak 2018, nr. 11.
  3. Mindaugas Kvietkauskas, Fuga portowa, Kwartalnik Artystyczny 2017, nr. 3 (96).
  4. Tomas Venclova, Z podróży do Polski 1970–1971 [T.Venclovos dienoraščio ištraukos], išvertė B. Kalęba, parengė T. Venclova ir B. Kalęba, Zeszyty Literackie 2017, nr. 3 (139).
  5. Tomas Venclova, Żydzi i Litwini. Co się zmieniło, a co nie przez ostatnie 40 lat [T. Venclovos esė], przeł. B. Kalęba, Zeszyty Literackie 2017, nr. 3 (139).
  6. Tomas Venclova, Czas na wytchnienie…, Zeszyty Literackie 2017, nr. 3 (139).
  7. Tomas Venclova, Z Heraklita, Zeszyty Literackie 2016, nr. 4 (136).
  8. Tomas Venclova, Józef w studni, Zeszyty Literackie 2016, nr. 3 (135).
  9. Tomas Venclova, Przywiązany do masztu; Wstęgi sinego dymu…, Zeszyty Literackie 2016, nr. 2 (134).
  10. Tomas Venclova, Bulwar przy ratuszu; W Liszkowie, Zeszyty Literackie 2016, nr. 1 (133).
  11. Tomas Venclova, Po wykładzie, Zeszyty Literackie 2015, nr. 4 (132).
  12. Tomas Venclova, Do starszego poety, Zeszyty Literackie 2015, nr. 3 (131).
  13. Alfonsas Nyka-Niliūnas, Wergiliusz wraca do Brundisium, Zeszyty Literackie 2015, nr. 3 (131).
  14. Tomas Venclova, O, miasto moje – wzniosłe a nieżywe…; Na południe od prospektu, Kwartalnik Artystyczny 2015, nr. 1.
  15. Tomas Venclova, San Michele, Zeszyty Literackie 2014, nr. 1 (125).
  16. Robertas Petrauskas, Kształtowanie się instytucji dworu wielkoksiążęcego w Wielkim Księstwie Litewskim (koniec XIV – połowa XV wieku), Politeja 2011, nr. 2.
  17. Rimantas Miknys, Zbigniew Solak (28 I 1953 – 13 XI 2004), Rocznik Biblioteki Naukowej PAU i PAN w Krakowie, R. 52 / 2007.