Dviejų grupė
Kauno autobusų stoties rekonstrukcija. Tipas: visuomeninis pastatas
Įgyvendinimas: projektas – 2014–2015 m., statyba – 2016 m.
Adresas: Vytauto pr. 24, Kaunas
Autoriai: Gintaras Balčytis, Jurgita Šniepienė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas
1993 m. įkurtas architektų biuras gerai žinomas Kauno architektūros lauke. „Dviejų grupės“ veiklai nesvetimas kūrybinio dizaino principas kartais atveda prie šmaikščių, kiek ironiškų sumanymų. Tarsi pateisindami dualumą sufleruojantį biuro pavadinimą, partneriai G. Balčytis ir Linas Tuleikis balansuoja tarp pragmatiško funkcionalumo bei konceptualios intrigos, bet abu pabrėžia, koks svarbus jiems yra kontekstas ir vietos charakteris. Partneriai neapsiriboja projektavimu, kiekvienas savarankiškai dalyvauja architektų bendruomenės gyvenime, kultūros lauke, organizuoja renginius, siekia edukuoti ne tik būsimuosius architektus, bet ir visuomenę.
Paskutiniu metu Lietuvoje vis daugiau stočių kuriamos kaip stoties ir prekybos centro kompleksas, kur gera architektūra nebūtinai groja pirmuoju smuiku. Galbūt dėl to sumanymą rekonstruoti Kauno autobusų stotį pasitiko diskusijos apie santykį tarp svarbios visuomeninės funkcijos ir čia įsikursiančio prekybos centro. Visgi Kauno autobusų stotis – maloni išimtis, įrodanti, kad pasitikint profesionaliais architektais galima realizuoti praktišką, bet tuo pat metu ženklišką ir nebanalų statinį.
Naująjį stoties veidą formuoja Vytauto prospekto fasadas, kur akį traukia 18 metrų aukščio laikrodžio vertikalė ir stogo konsolė, pratęsianti gatvės perimetrą. Priešais pastatą atsiradusią dengtą viešąją erdvę iš vienos pusės įrėmina nusileidimas į požeminę stovėjimo aikštelę, o iš kitos – dviejų aukštų carinis raudonų plytų pastatas. 1894 m. pastatytas ketaus liejyklos administracijai, šis statinys vėliau ilgą laiką tarnavo kaip laikinoji autobusų stotis. Po rekonstrukcijos keleivių išlaipinimo ir įlaipinimo peronai pasislinko į Kauno industrine architektūra alsuojančią sklypo gilumą ties Bažnyčios ir Girstupio gatvėmis. Džiugu, kad architektų pastangos darniai įsilieti į sudėtingą kontekstą leido jiems sukurti ne tik šiuolaikiškus miesto vartus, bet ir jungtį tarp vietos istorijos ir dabarties poreikių.