Audrius Juzėnas
Audriaus Juzėno (g. 1963) vaidybiniuose filmuose dažnai keliami filosofiniai ir moraliniai klausimai apie tai, ar įmanoma atsispirti blogiui ir išsaugoti humanistinius idealus.
1989–1992 m. A. Juzėnas studijavo kino režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1992 m. studijavo kino režisūrą ir prodiusavimą kino studijoje „Tor“ Varšuvoje (vadovas Krzysztof Zanussi). 1992–1993 m. buvo „Baltijos TV“ programų direktorius; per 13 pastarųjų metų dalyvavo daugybėje kursų bei seminarų kino režisūros ir koprodiusavimo temomis.
Jo režisūriniai darbai: dokumentika – „Dilgėlių vainikas“ (1993), „Neatrasti skraidantys objektai“ (1996–1997; apdovanotas Neubranderburgo kino festivalyje „dokumentART“), „Gyvoji kontrabanda“ (1996); vaidybiniai filmai – „Nužudytasis“ (1992; laimėjo pirmąją vietą Maskvos kino festivalyje „Debiut’92“), „Rojuje irgi sninga“ (1994).
A. Juzėno pilnametražis dokumentinis filmas „Fronto linija“ (1999) Barsenolos tarptautiniame kino festivalyje apdovanotas kaip geriausias dokumentinis filmas. Jame pasakojama apie gatvės vaikus bei tai, kaip jų gyvenimą pakeičia nusikalstamumas ir narkotikai, kaip tų vaikų gyvenimas virsta pragaru. Kova tarp gėrio ir blogio pačiame Europos centre kaip pagrindinė tema iškyla ir naujesniuose A. Juzėno darbuose – Lietuvos ir Vokietijos koprodukcijoje „Vilniaus getas“ (2002–2005; pastatytas pagal žymiąją Jošua Sobol pjesę) ir „Ekskursantė“ (2013; įkvėptas tikros mažos mergaitės gyvenimo istorijos – ji XX a. 5 dešimtmečiu pabėgo iš traukinio „Transsibir“, vežančio ištremtuosius į Gulagą). „Ekskursantė“ – pirmasis vaidybinis filmas Lietuvoje apie masinius žmonių trėmimus į Sibirą. 2014 m. filmas laimėjo prestižinį Rusijos kino apdovanojimą „NIKA“, 2013 m. – Lietuvos kino sąjungos apdovanojimą kaip geriausias Lietuvos metų filmas, 2013 m. – tris „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus.