Gintautas Trimakas
Gintautas Trimakas (g. 1958) – vienas žymiausių Lietuvos konceptualiosios fotografijos kūrėjų. Daugiau nei 20 metų jis kuria vaizdus analoginėmis priemonėmis, pasitelkdamas camera obscura ir kitas fotografinio vaizdo kūrimo technologijas. Menininkui vaizdo kūrimo pagrindas yra šviesa, tampanti priemone ir vaizdavimo objektu. Ištikimybę analoginėms technologijoms lemia jų pačių generuojamos reikšmės ir išskirtinis gebėjimas cheminiu būdu sidabro emulsijoje išsaugoti, anot paties menininko, atminties neturinčią atmintį – kitaip tariant, vaizdo atmintį, o ne atpažįstamą atvaizdą. Jis nuolat diskutuoja su fotografijos formatu: jam paklūsta arba eksperimentuoja jį neigdamas. G. Trimako kūriniams būdingas vaizdų serijiškumas: per daugybę, lyg norėdamas prisijaukinti regimybę, jis kuria reikšmės gylį ir svorį. Remdamasis fotografinio vaizdo kaip objekto ar daikto, įdiegiamo erdvėje, samprata kartu su architektūrine erdve formuoja kūrinio iškalbą. Anksčiau apie vaizdo kūrimą mąstęs per jūros, miesto, buities daiktų fiksavimą, vėlyvuosiuose darbuose menininkas radikaliai minimalizuoja galimybę atpažinti vaizduojamus objektus, susitelkdamas ties tarpų, plyšių, plokštumų sandūrų, atspindžių filosofija fotografijoje.
Trimakas nuo 1985 m. dalyvauja parodose ir jas kuruoja. Surengė beveik dvidešimt personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir kitur; dalyvavo reikšmingose grupinėse tarptautinėse parodose, tarp kurių – „Europa, Europa. The Century of Avant-garde in Central and Eastern Europe“ Vokietijos meno ir parodų salėse (1994, Bona) ir parodos Lodzės dailės muziejuje (Lenkija), Fotografijos muziejuje (Odensė, Danija), Šiuolaikinio meno centre (Vilnius), Ujazdowskių pilyje (Varšuva).