Lietuvos kultūros gidas, Menininkai

Kristina Inčiūraitė

thumbnail-6

Svarbiausia Kristinos Inčiūraitės (g. 1974) kūrybos tema – moters identitetas ir jo kaita visuomenėje kintant sociopolitinėms, ekonominėms bei kultūrinėms aplinkybėms. Ji kuria filmus, fotografijas, piešinius, instaliacijas ir objektus. Moters identitetą K. Inčiūraitė tyrinėja per jai reikšmingus sandus – moters balsą / pasakojimą (jos filmuose moteris dažnai yra tik numanoma – reprezentuojama balsu už kadro) ir viešąją erdvę, kurioje dažniausiai veikia jos herojės, – kvestionuodama stereotipinę moters reprezentaciją. Kaip herojes menininkė renkasi įvairias moteris – verslininkes, sportininkes, aktores, viešosios sferos veikėjas arba miestelio gyventojas, aptarnavimo sferos darbuotojas etc., susitelkdama į „kaitos momentą“ jų paprasto gyvenimo istorijose. Menininkei reikšmingas yra ne jų socialinis statusas, o pajautos ir mintys, jų sąsaja su socialine terpe, atskleidžianti įvairialypį moters pasaulėvaizdį. K. Inčiūraitės kūriniuose koegzistuoja moters proziškumas ir poetiškumas praradimų ir „dar ne“ atradimų, nostalgijos ir pokyčio momento laukimo paradigmoje.

Be daugelio kitų parodų, jos kūriniai buvo eksponuojami 15-oje Talino grafikos trienalėje (2012), 4-oje „Ars Baltica“ fotografijos meno trienalėje (2007–2008), 3-ioje Prahos, 2-oje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėse (2007), 9-oje Baltijos tarptautinio meno trienalėje (2005), taip pat tokiose institucijose kaip Nacionalinė dailės galerija ir Šiuolaikinio meno centras (Vilnius), Kinijos Nacionalinis meno muziejus (NAMOC, Pekinas), kultūros centras „Oi Futuro“ (Rio de Žaneiras), Nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos skyrius (NCCA, Kaliningradas), parodų salė „Mucsarnok“ (Budapeštas). Jos filmai pristatyti tokiuose festivaliuose kaip 40-asis Monrealio kino festivalis „Festival du Nouveau Cinema“, 28-asis Kaselio dokumentinių filmų ir videofestivalis, 10-asis „East End“ filmų festivalis Londone, 15-asis Vilniaus tarptautinis kino festivalis ir kt.

www.inciuraite.lt