Lietuvos Kultūros Institutas
Lietuvos kultūros gidas, Poezija

Sigitas Geda

Sigitas Geda (1943–2008) buvo vienas produktyviausių Lietuvos poetų ir vis dar tebėra svarbi literatūrinė figūra. Debiutavo 1966 m., išleido daugiau kaip 50 rinkinių – poezijos vaikams ir suaugusiesiems, libretų, scenarijų, keletą dienoraščių ir esė knygų. Nors jo kūrybą nuolat publikavo, jis vis pakliūdavo į bėdą dėl priešinimosi sovietų režimui – dėl to net yra netekęs darbo. Aktyviai dalyvavo Sąjūdžio judėjime, kuris atvedė į šalies nepriklausomybę, tuo metu buvo Lietuvos rašytojų sąjungos atsakingasis sekretorius. Už kūrybą ir politinę veiklą apdovanotas visomis pagrindinėmis valstybinėmis premijomis, tarp jų – ir LDK Gedimino ordinu bei Nacionaline kultūros ir meno premija. Jo poezija aukština gyvenimą – joje dažnai matoma gamta ir harmoningai joje gyvenantys žmonės. Buvo labai produktyvus vertėjas, niekada nevengdavo sunkaus darbo – net Korano vertimo. Jo paties poezija versta į anglų, vokiečių, norvegų ir lenkų kalbas.

Freskos. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. – 119 p.

Paskutinė (pomirtinė) S. Gedos poezijos knyga buvo staigmena, net šokas – erotinės poezijos rinkinys. Ir ne šiaip švelnių juslinių elementų: kiekviename eilėraštyje išsamiai perteikiamas lytinis aktas. Stiliai ir žanrai labai įvairūs, kaip ir įtakos – nuo stačiokiškai humoristinių liaudies dainų iki įmantrios europietiškos poezijos. Eilėraščių kalba labai stipri – ne kiekvienas tokią vartotų padorioje kompanijoje, ir kartais jie atsiduria ties parodijos ar satyros riba. Bet kritika pastebi, kad tai nėra vien tuščias žaismas nešvankybėmis: tai literatūros kūrinys, išraiškos studija. Kiek atvirai galima rašyti, kad rašomi tekstai dar liktų poezija, o ne pornografija? Kai kurie sako, kad čia einama giliau: išbandomos lietuvių kalbos erotiškumo ribos, išplečiamos seksualumo suvokimo Lietuvos kultūroje ribos, nuo jo nuplėšiant drovumą ir kaltę, drąsiai giedant jo džiaugsmus bei malonumus.