Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) net ir po savo ankstyvos mirties išlieka viena mylimiausių Lietuvos rašytojų. Įgijusi menininkės išsilavinimą, visą gyvenimą liko ištikima dvejopam pašaukimui – dirbo įvairiose su vaizduojamuoju menu susijusiose srityse bei rašė. Debiutavo apsakymų rinkiniu Pakalnučių metai (1985), kuris tapo ištisos kartos knyga ir vis dar išlaiko kultinį statusą. 1994 m. J. Ivanauskaitė pirmą kartą nuvyko į Indiją ir susipažino su tibetietiškuoju budizmu – po šios pažinties jos kūryboje prasidėjo naujas etapas ir ji sukūrė Tibeto trilogiją. Po jos parašė du romanus, kuriuose vaizduojama Lietuvos tikrovė, dažnai – skausminga socialinė problematika, ir ėmė kurti poeziją. Paskutinė jos poezijos knyga išleista vos kelios dienos prieš mirtį, o po mirties pasirodė dar keletas tekstų. Vienu iš paskutinių jos darbų tapo filmo pagal jos pačios romaną scenarijus (2011 m. pasirodė ir pats filmas – „Miegančių drugelių tvirtovė“). Iki šių dienų prisimenama J. Ivanauskaitė paliko ištikimą būrį skaitytojų, atsidavusių kritikų bei mokslininkų ir smarkiai paveikė ne tik Lietuvos literatūrą, bet ir socialinį gyvenimą.

Ragana ir lietus. Vilnius: Vaga, 1-oji laida 1993; Vilnius: Tyto alba, 2-oji laida 2002, 3-ioji laida 2012. – 351 p.

Knyga, vėliau išversta į 6 kalbas, vos tik išleista sukėlė šurmulį ir nepasitenkinimą. Droviai posovietinei visuomenei nuogybė ir seksualumas pasirodė per drąsu. Romane plėtojamos trys siužeto linijos. Pirmojoje jauna moteris pasakoja psichoterapeutei apie meilę ir aistrą katalikų kunigui. Antrojoje – požemyje Viduramžiais užrakinama ragana. Trečiojoje kalbama apie Marijos Magdalietės meilę Jėzui Kristui. Istorijos susijusios tematiškai: moters dievoieška per meilę ir aistrą, jos vieta Dievuje, jos „teisė“ į Dievo malonę, ne menkesnė nei kunigo ar vienuolio.

Vos tik išėjusi knyga paskelbta antikrikščioniška ir pornografiška, tačiau išties romane labai giliai ir nuodugniai apmąstoma religija ir tai, kaip joje suprantama meilė.