Lietuvos kultūros gidas, Rašytojai

Herkus Kunčius

Kunčius_Herkus_IN_Alis Balbierius

Herkus Kunčius (g. 1965) – vienas produktyviausių Lietuvos rašytojų, nuo pat debiuto 1998 m. kasmet išleidžiantis po knygą ar dramą. Jo kūrybą – romanus, esė ir dramas – ženklina postmodernizmo bruožai ir paniekos kupina ironija vartotojų visuomenės, jos netikrų, paviršutiniškų vertybių atžvilgiu. Dažnai atvirai aprašo kūnus ir kūnų funkcijas, nebijo šventvagysčių ar nepadorumo. Jo rašymą vadina „karnavalu“ – jame išties yra šokiruojančių dalykų, žiaurumo ir nihilizmo. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos dramaturgų, kurių tekstus nuolat stato didieji teatrai ir kuris už juos apdovanojamas premijomis. Grožinė kūryba ne taip gerai vertinama, tačiau visuomet patraukia rimtųjų kritikų dėmesį.

Dviveidis romanas (2011–2014). Vilnius: Kultūros barai, 2015. – 242 p.

Du šio dviveidžio romano veidai – tai du atskiri romanai, Lietuvis Vilniuje (2011) ir Dervišas iš Kauno (2014), kuriuose pasakojamos skirtingos istorijos, tačiau jas jungia aplinka, laikmetis ir stilius. Rodoma, kaip nuo sovietinio piliečio pereinama prie posovietinio lietuvio. Perėjimas, žinoma, sudėtingas, priartėjantis prie absurdo; beprotiškas, kartais net nepadorus H. Kunčiaus nutrūktgalviškumas tai puikiai perteikia. Romanai įspūdingai detalūs – iki tokių smulkmenų kaip tiksli cigarečių kaina sovietmečiu, ir tai jau savaime žavu. Bet dar vertingiau – politinės ir socialinės įžvalgos bei komentarai, kuriuose dažnai keliami tokie laikini klausimai kaip paminklų Vilniaus gatvėse ir aikštėse istorija bei politika, matomas Vilniaus sulietuvinimas.