Lietuvos kultūros gidas, Rašytojai

Rimvydas Stankevičius

Rimvydas Stankevičius (gimė 1973 m. sausio 7 d. Elektrėnuose) – poetas. Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, įgijo lietuvių literatūros magistro laipsnį. Nuo 1997 m. dirba dienraštyje Respublika. 2001 m. Lietuvos televizijoje vedė kultūrinę laidą „Kultūros spąstai“.
Debiutavo 1993 m. eilėraščiais almanache „Poezijos pavasaris“. Vėliau išleido poezijos knygas Akis (1996),Randas (2002), Tylos matavimo vienetai (2006) ir miniatiūrinę apysaką Vinys Marškonių kaimui statyti (2001). Nuo 2004 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Poezija versta į lenkų, švedų, suomių, anglų ir kt. kalbas, publikuota užsienyje išleistuose almanachuose.
2000 m. pagal R. Stankevičiaus inscenizaciją Nacionaliniame dramos teatre pastatytas Sauliaus Mykolaičio režisuotas spektaklis „Stop mašina“. Taip pat jis parašė tekstų daugiau nei 20 roko dainų. 2002 m. drauge su kompozitoriumi Roku Radzevičiumi sukūrė roko operą „Jūratė ir Kastytis“. 2010 m. išėjo penktoji autoriaus eilėraščių knyga Patys paprasčiausi burtažodžiai, už kurią jam įteikta Julijono Lindės-Dobilo literatūrine premija. Knyga įvertina ir Jurgos Ivanauskaitės premija, kuri skiriama „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“.
Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje.

Rašytojas apie save:

Burtažodžiai reikalauja apeigiškumo, todėl juos reikia ištarti garsiai. Bet niekada garsiai nepasakyti to, ko nesi pasakęs sau. Apskritai poezija man yra žvejojimas iš nebūties. Juk prieš pradėdamas rašyti knygą turi tik tuščius lapus. Nežinai, kas į juos pateks, nežinai, ką išplėši iš nebūties, ką ištarsi.

Man jau seniai atrodo, kad ne poezija yra mūsų uždavinys, o mes esame poezijos uždaviniai. Poezija tiesiog eina, o mes kiek sugebame nusistatyti savo bangeles ir pasiekti jos registrą, tiek jos ir išgriebiame iš tos upės, užrašome kalba ir atiduodame žmonėms. Manau, kad poezija turi tokių tikslų, apie kuriuos mes nenutuokiam…Tai yra kažkas tarpinio tarp maldos ir šamaniško šokio. Poezija susijusi su žmonių sielomis. Ar galime apie jas pasakyti ką nors konkretaus? Ar įmanoma? Įtariu, kad tai yra Dievo reikalai.
Mindaugas Nastaravičius, „Poetas Rimvydas Stankevičius: Poezija man yra žvejojimas iš nebūties“, www.15 min.lt

Kritika:

Prisimenu Rimvydo [Stankevičiaus] kartos rašytojų pirmąsias knygas – susidarė įspūdis, kad tai karta, turinti savo pasaulėžiūrą. Kaip ir daugelis debiutų – ieškančios, mažai atradusios pirmosios knygos. Noras išsiskirti, tam tikras blaškymasis tarp autoritetų. Išleidęs Randą, Rimvydas nuo šios kartos lyg ir atsiskyrė […]. Mano galva, didžiausiaRando vertybė ta, kad joje nedaug eilėraščių, bet jie labai vieningi, nukreipti viena linkme; autorius nebijo to, ką pajuto, suvokė, drąsiai pateikia mums save naują, tvirtai stovintį ant savo pasaulėžiūros bei pasaulėjautos pamato. Rimtas žingsnis į literatūrą. Kodėl Rimvydas „iškrenta“ iš savo kartos konteksto? Drąsiai parodo, kad atsisako visų „izmų“, renkasi kitų nueitą kelią – klasikinę eilėdarą, klasikinius, jau išbandytus siužetus, pažįstamas figūras, biblinius motyvus, krikščioniškąją tradiciją. Jaunas žmogus atsigręžia į kontempliavimo pasaulį, į pasaulį su Dievu – tai Rimvydo branduolys.
Erika Drungytė, Nemunas, 2003. Nr. 2/3

Bibliografija:

Akis: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1996.
Vinys Marškonių kaimui statyti: [apysaka]. Marijampolė: Piko valanda, 2001.
Randas: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002.
Tylos matavimo vienetai: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006.
Laužiu antspaudą: [eilėraščiai]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Diktantai sielai: [esė]. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008.
Patys paprasčiausi burtažodžiai. [esė]. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
Ryšys su vadaviete: [eilėraščiai].  Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.